TANGO

- Kodėl 56 knygos? – liūdnai paklausė Guru Guru.

- Kodėl, kodėl? – ironizavo Aksominė Varna, - kai esi be galvos, žinai ką veikti!

Guru Guru rodomuoju pirštu it revolveriu artistiškai nusitaikė į įžūlią pašnekovę.

- Nušovęs grožį, pasikėsinęs į mane tik sudeginsi kulkas... Ši medžioklė tau neatneš garbės!

- Garbė? Kas tai?

- Nuo savęs pasislėpę veidai, veidrodiniai svajonių atspindžiai... Pagauk mano sparnus, pakilki virš šaligatvio, pašoki su manimi...

Taip, varnos ypatingi paukščiai... Guru Guru pamiršo kur baigėsi jo prisiminimai, kur prasidėjo svajonės. Bet ypač Guru Guru džiugino, kad varnos ir troleibusai atmetę trenktą Boogie Woogie šokio stilių, judėjo plastiškai, įtaigiai efektyviai derindami skrydžio ir čiuožimo privalumus.

- Tango, taip tai tango, - pasipiktino Dravenis, - aš su Giedre šoku tik Boogie Woogie!

- Ir važinėji tik Chrysler automobiliu, ir į butelius šaudai tik iš kolto, - ironizavo Guru Guru, - bet kur tu esi?

Tik dabar Guru Guru susizgribo, kad kalba su savimi.

- Ar tai blogai?

- Liabai... – patvirtino Žongliruojanti Ugnimi.

- Kodėl?

- Todėl, kad Dravenis turi leidimą ginklui...

- Tai kas?

- Ne kas, o ką!

- Į ką šaus Dravenis?

- Į tave, į tave... – kvatojo Žongliruojanti Ugnimi.

Pūstelėjo vėjas, Guru Guru pastebėjo kaip dyla šaligatvio plytelės, virsdamos smėliu, o smėlis žuvimis.

- Vandens!

- Štai ugninis vanduo, - pasiūlė Žongliruojanti Ugnimi.

- Jūs turbūt dirbate televizijoje?

- Retrogradas... Gerkite ir neklausinėkite.

Guru Guru mostelėjo ir vos neužduso. Spiritas. Vandens dvasia. Ugnis, bet ne stichija... O gal?

Ne paslaptis (didelė paslaptis!), kad vanduo gali degti, netgi sprogti, todėl žmonės trokšta būti jauni ir sveiki, todėl vis dar (slaptai!) šokama tango, ir be rock 'n' roll reklamos, ne su elektrine gitara, bet su Žongliruojančia Ugnimi.

Ir kuo ilgiau Guru Guru mąstė apie tango, tuo keistesnės buvo išvados. Miestas – palaidoja šokį. Miestas – tai tango kapas. Ir kas gi atsiranda pirmiau: šokis ar miestas? Ar šokyje sutelpa miestas, o gal miestas – tik šokio aikštelė? Ir kodėl tokie aukšti dangoraižiai? Ar šokis – tik saviapgaulė? O gal žinių siekis?

Mintys, mintys, mintys... Dundėjimas galvoje, akyse tik kontūrai daiktų. Šoka gamta, prislėgta betono ir asfalto. Šokama, kad neišklystumei iš kelio, kad tavęs neaptvertų tvora, kad iš girių gilumos atklydęs vilkas pakartotinai neprimintų, kad esi Guru Guru.

Jei nesi Guru Guru, lieka tik troškulys, vedantis link tobulo, vientiso medžio, ir kai asmenybės kamienas padalinamas į bent dvi dalis, jau negali numesti pageltusių praeities lapų. Suklumpa keisčiausių įvykių pakirstas žmogus, tik ne Guru Guru.

Vilnius, 2018 m.