Pabėgimas

Todėl Guru Guru nesumerkė akių, ir jam visą naktį vaidenosi Mūza. Kas ji? Jis nesuprato.

- Aš esu Nemiga, bausmė už prarastus sapnus, - prabilo tamsioji Mūza, - diena tau saldi našta, todėl negali jos nusviesti ir užmigti.

- Vairuolis vaiduoklis vairuoklis lėke dangum. Švytėjo Skaistės. Tai geros merginos.

- Naktis saldi, ji dovanoja ir meilę ir aistrą. Auksinėje svajonių laužo šviesoje šoka dailios merginos, o tu groji dūdmaišiu, sukeldamas geismo uraganą, galingesnį nei Irma, - pritarė tamsioji Mūza.

- Krslļķļļļļk! – beviltiškai suriko Guru Guru.

Bet nė kiek netapo šviesiau...

Kai aukštas dangus palieka šviesą, sapnai paveja tave. Esi laisvas tik atstumti dieną ir mėgautis nakties košmarais.

Guru Guru dar kartą užmerkė akis, ir pamatė ne liepsnojančias grotas, bet žalią girią.