Blindažas

Guru Guru aplankė nekviesta viešnia vienatvė, kai jis grįžo iš kelionės: dabar net ir trumpos išvykos tapo ilgomis, nepakeliamomis. Gal būt, blindaže pavyks užbaigti vidines kovas.

Guru Guru išlipo iš Chrysler tarsi neišgirdęs klausimo.

- Tai ką dabar darysime? - dar kartą pasiteiravo Dravenis.

- Taiką! Chrysler langai rasoja: automobilis važiuoja ir verkia, nes mato daug M (melo), ir niekas nesupranta, kad langus valo tik J (juokas).

- Atrodo, pasiekėme tikslą. Reikia patikrinti blindažą. Lengva skverbtis į paslaptį, sunku į vidų, ypač, kai viduje tuštuma.

- Varna man, ir tik man karksėjo: „karrai, karrrsi“. O aš tikiu taika, nes esu kvailys, naivuolis. Brendu iš tamsos. Specialiai nemiegu naktimis, nes noriu suvokti naktinį gyvenimą.

- Vikriai po žeme nuslėpta istorija, todėl tik pamirštuose blindažuose voliojasi dar neiššauti šoviniai, nesprogusios granatos, nunuodytos dujokaukės, skeletai... Reikia būti itin atsargiam, nes čia slepiasi gyva kulka ir tyko aukos.

- Berods nešneku nieko slapto ar uždrausto... – juokėsi Guru Guru.

- Net ir paprasta buitinė kalba kelia didelį pavojų.

 - Tsssss!

Ir tuomet įvyko keistas dalykas, Guru Guru pasijuto virtualioje ramybėje, ir jau nebeskirė monitoriaus nuo dangaus. Blindaže sukosi planetos, jos sukosi ratu, o kodėl? Guru Guru svaigo, ir pats nežinojo, nuo ko. Gal nuo Marso karo atmosferos, juk lankėsi neseniai, prisikvėpavo sieros, o gal nuo Saturno, ten išvis tuštuma. Kokia dar tuštuma? O gal nuo vidinės tuštumos, kuri spaudė krūtinę po skyrybų su Mylimąja?

Į stulpą kalama vinis sulinksta, išreikšdama pagarbą plaktukui, o prie ekrano, deja, vergiškai palinksta galva, apsvaiginta interneto šiukšlių. Pūstelėjo šaltokas anapusinis vėjelis. Guru Guru uždaręs langą paklaiko, blindaže nebuvo langų, tik siauri plyšiai kulkosvaidžiams, šautuvams ir kitiems ginklams. Beviltiška už nepavykusį (neįvykusį?) gyvenimą gauti virtualią premiją, skaitmeninį honorarą, kurį į pinigus gali konvertuoti tik hakeriai. Daugiau niekas.

- Ar poetas - tai hakeris, programavimo aistruolis? – paklausė blindažas.

Guru Guru ir vėl, kaip kadaise tylėjo. Netilpo tyla į žodžius...

Prie Guru Guru priskrido laisva kulka.

- Ko delsi? – paklausė Guru Guru.

- Esi drąsus. Baimę skatina beprotiškas saugumo siekis, nes virtualioje erdvėje mirštama itin retai (užregistruoti tik keli atvejai), todėl galima žaisti rizikingai, kietai. Tik užkietėję drąsuoliai lieka minioje vieni. Aš tau dar pasitarnausiu, pasislėpsiu auksiniame nušauto karininko portsigare, ir kai tu jį atversi, aš nudėsiu tavo priešą.

- Visur tavęs ieškojau, nusimušiau nuo kojų. Kur buvai dingęs? – pribėgo uždusęs Dravenis.

- Nežinau, gal laiko kilpoje, gal virtualioje erdvėje, gal paralelinėje...

- Laikas rašyti naujas eiles.

- Poezija – tai menas skirtingais žodžiais išreikšti tą patį vienatvės jausmą. Taip gimsta visi eilėraščiai.