Saturno grybai

- Kas jie, Draveni? Tu gi mėgsti grybauti, turėtum viską žinoti apie grybus.

- Girdžiu šunų lojimą. Neprislopinęs baimės spardau tvoras, nederančias prie pastoralinio gamtovaizdžio. Veidu teka lietus, nes Europos pakraštyje galima tik svajoti apie liuoksinčius zuikius, rėkiančias varnas, apleistus garažus ir grybus, - atsakė Dravenis.

- Ko brauniesi į mano valdas? – suriko iš kotedžo išlėkęs Galigantas.

- Tavo tvora neteisėta, be to, ji trukdo grybauti! – atsikirto Guru Guru.

Grybai tylėjo kantriai, bet trūko ir jų kantrybė. Pakilo vėjas, beveik uraganas, prakiuro dangus, lietus pylė kaip iš arbatinuko. Grybai tyliai, kitu dažniu, žmonėms negirdimu, juokėsi, o grybautojai nešė kudašių.

Grybautojų minia nušlavė Galiganto tvorą, sutrypė dailiai nukirptą veją, išgąsdino sekretorę Vapsvą Mają, kilmingą šunį ir dingo kaip į vandenį, tiksliau, į lietų, dulksną, rūką ir pan. Referentas pasiuto:

- Guru Guru, už viską atsakysi!

- Nepavyks tau man prisiūti kaltės, gaudyki minią, bet ne mane.

Lietus liovėsi. Grybai nutilo, gal užmigo. Giedojo gaidys, sumaišęs dieną su naktim. Gamta pyko ant Galiganto, o jis nė nesuvokė, kad artėja uraganas Inga, kuris netrukus nušluos jo tvartelį.
 
- Galigante, tai force majeure! Tu neįveiksi gamtos! – džiūgavo Dravenis.

- Aš nugriausiu Saturną, ir jūs, nepripažinti (nefinansuojami!) menininkai galėsite grybauti tamsiose tarpuvartėse! O aš dalinuosi pinigus, jūs, kvailiai.

Saturno žiedai ėmė suktis beprotišku (dar didesniu nei dabar) greičiu, vienas jų išleido grybo pavidalo žybsnį, kuris kirto Galigantui į smilkinį. Šis griuvo kaip Lenino (žymus sifilitikas, - aut. past.) paminklas.

Praėjo nedaug laiko, ir vėl senas stagnacinis puvėsių kvapas prikėlė Galigantą ir nuskrido it nuodingas tabako dūmas...

- Necivilizuoti begėdžiai, - pamokslavo referentas, - jums nėra nieko švento. Kodėl nerašote pasakų, o vis maištaujate, kariaujate su manimi, kultūros, progreso nešėju?

Tai sužinoję, viso pasaulio necivilizuoti aborigenai, padedami advokatės, kurios vardas mums žinomas, surinko parašus ir nusiuntė Galigantui. Milijonai parašų, virš kurių buvo užrašai keliomis daugelio žmonių suprantamomis kalbomis: palikite mus su savo progresu ramybėje.

- Nedėkingi kaimiečiai, pagonys... – referentas sugriežė auksiniais dantimis.

Iškrito auksinė iltis. Pilkoji Varna pačiupo grobį ir nuskrido į girią.

Grybuva, 2017 m., ruduo