Neužbaigta gama

Interliudija. Do

Pirmo garso nėra kosmose, jeigu jis būtų, nebūtų kitų garsų. Žvaigždės – tai tik dangiškų viryklių griaučiai, išnykusios įrangos likučiai. Gamta tik atrodo šiurkšti, nes visuomet elgiasi garsiai ir nepriekaištingai tyliai. Pažiūrėkite mokslo duomenis, faktus ir pastebėsite, kad garso mirtis tampa pabaiga, kai galutinė pradžia suteikia naują galimybę senai natai. Jaudina tik kakofonija, pragaras, bet ne melodijos rojus. Apokalipsei skiriamas visas dėmesys, nes norima (per daug dažnai) metalinės laimės.

Interliudija. Re

Rekorderis Re garsu garsiai rėkia, kad nori garsaus patiekalo. Gauna. Garsai įrašomi. Gimsta naujas albumas, kurį remasterina ir remeikus padaro kažkoks Reksas. Laimės Jums, vadinasi albumas, jame giedamos giesmės Didžiajam Alba-Trosui.
 
Interliudija. Mi

Balieka tik paruošti silkę su svogūnais, šviečiant žvakei, nes dėmesį patraukia virdulio šnypštimas. Virdulys šnypštė ir mykė miiiiiiiiii fūūūūūūū. Ir gimė žalioji arbata. Skani, lengva, kelianti nuotaiką. Guru Guru ta proga fortepijonu sugrojo nesudėtingą džiazovą improvizaciją.

 
Interliudija. Fa

Sunkiai pratinamasi prie triukšmo meno, sunku be cukraus skrieti duobėtu mirtininkų dangumi. Rytoj pamatysime kritusius meteoritus ir abejingai užkasime pabodusius košmarus. Užkasus juos po slenksčiu, atsigersime sūrios arbatos su sviestu, nes esame tik išnykę sulaužytų akordeonų griaučiai. Iš nuostabos ištysta dumplių veidai, kai mokslas neišgali nugalėti senatvės, kai norite integruoto ekrano, kai bijote krabų su metalinėmis žnyplėmis. Daugiau jokios pasiūlos! Toliau Fa - nė žingsnio! Fas! Fas! Fas! Komisaras Reksas sugriaužė fortepijoną!

Interliudija. Be natų

(ar tikrai? na gerai.......)