Areštas Saturne

Nepakartojamai ekscentriška būti Kultūros ministro referentu, ypač kai protą aptemdo įniršis. Smagu pavirsti elito pamaiva, kad palengvėtų pagirios, kad „atsirakintų“ užkietėję viduriai. Deja, Galiganto svajonės darėsi vis keistesnės, vis labiau nevaržomos. Ir kodėl Guru Guru ne užkietėjęs nusikaltėlis, ne recidyvistas? Nebūtų jokių problemų: areštas, teismas, vienutė iki gyvos galvos, ir tegul tada rašo, tegul mėgaujasi įkalinta šlove. Nejaugi nėra išeities, jokio sprendimo?

Besiblaškydamas prabangiame kabinete referentas atsitrenkė į sieną.

- Kodėl aš toks nerangus? Būčiau akrobatas, bent jau žonglierius... Valio, išeitis rasta. Cirkas!

Liguista šviesa nušvito pragertos Galiganto smegenys. Artistiškas Guru Guru areštas – tai dėkingumo ženklas (post-)postmodernizmui, malonė aptingusiems snobams, nuobodžiaujantiems Kultūros (žodyne žr. chaltūra) biurokratams.

- Visiems bus smagu, o ypač man viešai pademonstruoti beveik kosminę galybę! Guru Guru bus uždarytas Saturno požemiuose! Triskart valio!

O tuo metu Dravenio "Chrysler" it haliucinogeninis grybas išdygęs priemiestyje, virtuoziškai „įsipaišė“ į judrų sostinės automobių srautą ir skuodė link Saturno. Beveik visi menininkai svajojo sukurti laisvą Saturną, kuriame galėtų atsiskleisti nepripažinti talentai, kur lankytojai jaustųsi laimingi ir saugūs. Deja, Galigantas ir jo šutvė suktai ir gudriai skiepijo kitas nuotaikas: polinkį į svaigalus, kvaišalus, gašlumą, muštynes...

Ir vis dėl to Saturnas spindėjo, it magnetas traukė jaunimą ir kiek vyresnius žmones. Saturnas buvo unikalus, bet ne todėl, kad panašėjo į tolimą planetą, ne todėl, kad tviskėjo kosminiu dizainu. Saturnas diktavo visas madas, visus stilius, visas kryptis.

- Guru Guru, be Saturno neišgyvensi nė dienos, valandos, minutės... – aiškino Dravenis.

- ...sekundės, - nusijuokė Guru Guru.

Itin efektingai sužviegė "Chrysler" stabdžiai, vienu metu atsivėrė ketverios durys. Minia smalsuolių apstulbo: atvyko Guru Guru ir jo kompanija. Apsauga paslaugiai atvėrė duris. Urtė, apsimetusi juodai girta, nugriuvo ant tvirtų Guru Guru pečių. Būdamas džentelmenas, Guru Guru nutempė damą į salę.

- Jau gatavas, - nusišaipė Grybas, Galiganto parankinis, - reikia pranešti šefui.

Nespėjo draugai sušilti, apsidairyti, ir prisistatė Galigantas, lydimas keturių stagnacijos periodo milicininkų (nacionalinio teatro rekvizitas!). Jis skandalingai surėkė:

- Jūs turite teisė rašyti eiles, viskas, ką jūs sukursite nebus publikuojama niekur!

- O internetas?

- O bananas?

Guru Guru sumetė, kad tai galbūt nauja, ypatinga pagarba naujokams, atvykusiems į Saturną. Dravenis juokėsi, o Urtė taip pat panoro būti suimta.

- Urte, tu nesi girta, - juokėsi referentas.

- O tu gatavas! – atšovė mergina.

Sudeginti prisiminimus nėra paprasta, nes tai ne malkos, tai molis, kuris išdegtas virsta plytomis, iš kurių gali statyti ir rūmus, ir kalėjimą. O gal abu kartu? Dabar Guru Guru tai nebuvo svarbu. Taigi Guru Guru, sėdėdamas kosminiame rūsyje ir spoksodamas į butaforinius stalaktitus, kurių jame buvo gausu, rašė:

nem-eilės eilės

viskas, ką gero tau pasakiau
buvo tiesa
visa tai sutrypei tu
viskas, ką gero tau padariau
iš širdies
visa tai sutrempei tu
išdavei nė nemirktelėjusi
akies vokas nesudrebėjo
patyrusi tu
o aš tik kvailelis
kuris
patikėjo meile ir šeimos iliuzija

Ti – ti tonas, mobiliakas atsikirto, todėl Guru Guru kūrė eiles apie nemeilę, buvo skaudu tai rašyti. Žaizdos dar neužgijo, pipirai dar vis aitrino įaudrintą protą, emocijos kliuksėjo ir taškėsi:

nem-eilės eilės (linksmiau, allegro moderato)

saulė šviečia nuostabu
netgi tu
nesugadinsi man nuotaikos
kapkan kankan
ir nebeįstatysi ragų
bu
bu
būūūū

Išlaisvintas Guru Guru negalėjo ramiai miegoti, dažnai miegodavo po dvi ar tris valandas per parą, ir nežinia kodėl – ar dėl užgesusios meilės, ar dėl arešto.

- Dėl miško, dėl miško! – už lango pranešė Varna.

Mat Kaune nukirsti medžiai puikiai prigijo naujoje planetoje.

Saturnas, 4444 m.