Išsiveržęs iš tamsos

Kai man linksma

Imu veržiaraktį

Ir veržliai veržiu

Sraiges prie kelmo

O jeigu

Katinas

Netyčia užklysta

Paduodu jam miską*

Su gėrybėm iš miško

O ypač linksma miške, kai švelniai ošia medžiai ir čiulba paukščiai. Kai linksma, tai ir gražu. Girios galerijoje nemokamai demonstruojami dar nenutapyti meno šedevrai. O katinas Rainys kartais, kai jam kyla toks noras, dirba gidu už dešros šmotą, žuvies galvą ar pieno šlakelį. Pažvelgęs į žemuogių dubenį Rainys pasipiktino:

- Galerija uždaryta, dabar pietų pertrauka!

- Aš sotus, - tarė Guru Guru.

- O aš alkanas!

- Renkuosi sraigių ir varlyčių konservus. Tai vegetariškas, miško maistas. Užgersiu samanų nuoviru.

Braškėdama atšliaužė Naminė Sraigė, atšuoliavo Žalioji Varlė.

- Gerbiamas Rainy, tu mūsų nevalgai, todėl mes sąjungininkai. Užpulkime apsišaukėlį vegetarą Guru Guru.

Žaltys tyliai gulėjo žolėje ir viską stebėjo. Tada iškėlė karūnuotą geltoną galvą, visi išsigando ir išsilakstė. Guru Guru paglostė žaltį. Jis patenkintas nušliaužė į miško gilumą.

Ir tada tikrai turėjo atsitikti štai kas: Vikrioji Kuosa išvyniojo raudoną kilimą, kuris simbolizavo iškilią tobulos laimės akimirką, bet Guru Guru neišdrįso žengti girios šlovės taku. Ir kodėl? Nes jis nemėgo šlovės takų, alėjų holivudinių, raudonų kilimų. Buvo kuklus, nors ir žinojo savo vertę. Rinko žoleles, nes tik žolės gali pakeisti psichikos matricą, kad kiekvienas paprastas įvykis atrodytų sukrečiantis ir unikalus.

Guru Guru suprato, kad jo niekada nuo miško tako nenušluos madinga banga, ir jis visada bus atsparus bet kokio industrinio „grožio“ apraiškoms. Tik prieblandos zonoje galima pakeisti klaidingas kultūrines nuostatas, ir būti laimingam.
__________________________________________
* Šis žodis linksmai vartojamas Vilniaus rajone.