Įkalinta diena

tunelio gale

ne šviesa

bet ir nėra tamsu

- Nieko čia keisto, - pastebėjo Didysis Apuokas, - rytas atgimsta tuneliu ir plečia ribas, kol pavirsta diena.

Guru Guru nusivylė tokiu atsakymu, todėl ir vėl prabilo eilėmis:

vaivos rykštė

be lietaus

nelijo tikrai nelijo

tai iš kur ji

gamta pokštauja

ar sąmonė matricoje

įkalinta?

- Guru Guru, ar tu žiūrėdamas į paveikslą klausi, iš kur jis? Vaivorykštė laisva, ir niekas jos neįkalino... Tai tu pokštauji, nes nesi įkalintas matricoje... Tu esi visiškai laisvas. Pajusk tai! - mokė Didysis Apuokas. 

tai man išlipti

iš paveikslo

suspardyti dailininką

sulaužyt teptukus?

- Tu esi dailininkas, ir pieši paveikslus... Neskriauski savęs!

aš ne veidrodis

ne dorianas g

esu tik atspindys

ir nežinau

kieno

- Mes labai panašūs, aušta nauja diena, ir nei tau, nei man jos nereikia, tik aš miegosiu, o tu, iškopęs iš nakties, pavirsi dorianu g... Būk atsargus, negadinki savo veido, - patarė Didysis Apuokas ir nuskrido ilsėtis.

Beliko tik patvirtinti eilėmis:

Išskrendu po bemiegės nakties

Į tamsią dieną

///

Kelias, bemiegė naktis, mieguista diena