DĖMESIO: skelbiama akcija nelaimingai meilei

- Apie ką gi daugiau... – atsiduso Guru Guru.

Mergina sustabdė automobilį, išlipo ir nubėgo į mišką. Guru Guru iš paskos.

„Nejaugi atvėriau senas, dar neužgijusias žaizdas... Blogai, o gal gerai, todėl aš turiu sužinoti, kodėl Ruda Voverė paliko miestą ir lekia nežinia kur?“

Voverė galvojo parašyti knygą apie savo nelaimingą meilę. Kaip ją pavadinti? Gal Penkiasdešimt rudų atspalvių, o gal Vovereum arba tiesiog Aš, voverė, kalbu atvirai?

Guru Guru prisiminė, kaip Dravenis šaipėsi iš šių pavadinimų ir kalbėjo, kad nelaimingos meilės nėra, laimingos taip pat. Guru Guru pritarė: jei nėra meilės, tai nėra, ir ko čia jaudintis. Bet nugalėjo įgimtas smalsumas: kodėl tiek dėmesio skiriama neegzistuojantiems dalykams, kodėl dėl meilės išprotėjama, prasigeriama, net ir žudomasi. Kodėl?

Guru Guru (ne)abejojo, kad Voverė skuba prie patogaus stalo rašyti apie savo skilusius jausmus, todėl linksmai bėgo į pakalnę, nekreipdamas dėmesio ant kietų parko suolelių švelniai apsikabinusias poreles. Pagaliau prie pat prekybos centro jis pavijo Rudą Voverę:

- Ar galima bėgti užsisklendus mirtinai?

- Aš bėgu atviru lauku, nes esu atvira...

Guru Guru pyktelėjo, ir kodėl jis turi lakstyti po laukus, klausytis nesąmonių.

- Tai atsiverki man!

- Nesulauksi...

Voverė patylėjo, galiausiai pasakė: aš išmečiau visus jo drabužius, visus likusius daiktus, kurie buvo palikti likimo valiai. Jų nebuvo daug, ir nežinia kodėl jie buvo palikti. Bet man palengvėjo, tarsi apsivaliau nuo kažkokių rūdžių...

Bet Guru Guru abejojo Rudos Voverės optimizmu, nes juto giliai paslėptą kančią. Kaip gelbėti įsimylėjusias voveraites? Beprasmiška (greitoji, lėtoji, išmanioji, logistinė ir t.t.) pagalba - nuo jos tik sunkiau sveikti nuo meilės kančių. Galima staugti, šauktis pagalbos, nes virš galvos plyti tik kurčias dangus ir bejausmiai debesys. Gal nevilties riksmą išgirs varnos, gal pritars pratisu kranksėjimu, o gal ir ne...

Galbūt reikia kaukti plačioje prekybos centro salėje ir laukti šimtaprocentinių nuolaidų šokoladui...

- Verčiau nupirki man riešutų... – (tele)apatiškai pastebėjo Ruda Voverė.

Tyla... Ir visai ne todėl, kad kažkas išjungė visus garsus. Tik užplūdo nutildytos mintys. Be garso pažvelgęs į merginą, Guru Guru prisiminė kelionę.

- Gyvenimas – tai tik pasirinkimas... Jei laimės durys užsklęstos, reikia keliauti.

Kelias prarijo trapius jausmus, ir asfalto kilometrai, suvynioti į kietus kamuolius riedėjo virš debesų, daužė apsauginį žemės kupolą, kol planeta vėl tapo gundančiai apvali. Nesidžiaukite - kosminė meilės kaina, neįkandama paprastiems žmonėms, bet šiandien - IR (NE) TIK ŠIANDIEN - akcija nelaimingai meilei... Skubėkite...

Bejausmė visata, beširdis laikas