Švieski man vėl...

Aušo. Švito. Šviesa užpildė erdvę ryškiu gamtovaizdžiu. Guru Guru šalikelėje pastebėjo Vilką Pilką. Priėjo arčiau.

- Sveikas, po oro mūšio išsimaudžiau ežere, dabar ilsiuosi... Tik negalvok, kad aš esu primityvas, plėšrus niekšelis... Aš girių aristokratas, nes mano proproproprosenelis buvo Geležinis Vilkas. Kartais svajoju nubėgti prie Gedimino pilies ir sustaugti: noriu prikelti Lietuvą naujam gyvenimui, grobuoniškai pasirūpinti savo švogerių klanu, – dalykiškai aiškino Vilkas Pilkas.

Taigi, Vilkas Pilkas turėjo Planą. Apie jį niekam nesakė, tačiau visi jį žinojo (miško žvalgyba veikia gerai). Plano esmė buvo surengti minkštąjį karą miške, informacinę diversiją. Bet Didysis Apuokas pasirūpino globaliu saugumu ir kažkokiu nesuvokiamu, turbūt kvantiniu būdu pakeitė mažytį Matricos ruoželį, todėl Guru Guru pastebėjo kelio ženklą, tiksliau lentelę: „Dėmesio! Vyksta kelio darbai! Guru Guru, pasukite į apylanką“.

- Skelbimas skirtas tik man. Jėga!

- Nesistebėkite, šiuo keliu einate tik Jūs, - paaiškino statybininko kombinezoną vilkintis Kurmis, - už trijų kilometrų yra Vapsvos Majos motelis „Yla ir medus“, paviešėkite dienelę, pailsėsite, ir galėsite keliauti toliau. Puikiai praleisite laiką: koncertuos slapta etnorokenrolo grupė U-Tena.

Etnorokenrolą kaip sykis labai mėgo Vilkas Pilkas. Pasileisdavo kokį šmotą iš sudilusios kasetės (CD formato, kaip ir LP, jis nepripažino), ir šokdavo vienas pats šviečiant mėnuliui.

O dabar jau iš toli aidėjo popsas mopsas, todėl Vilkas Pilkas pamiršo (tik trumpam!) savo virtualią hakerinę ataką ir su Gudrute Lapute miško aikštelėje šoko Boogie Woogie. Buvo beveik ramu, gal net linksma. Šiek tiek nuotaiką gadino įkyrus Aksominės Varnos Jadrankos rečitalis, kurį deja, teko išklausyti...

- Kar, kar, kar... Motėlis, hotėlis, bordėlis... Prarasi kaukolę ir lovą, medinės grindys sugers tavo skeletą, vidinę tuštumą užpildys iškulti langai. Kar, kar, kar... Ieškok duobių ir grybų.

- Grybas neturi skeleto! – atsikirto Guru Guru.

- O aukštas kaminas ausų! Duobėtą motelio kiemą šluoja stati stogai, voliojasi aukštielnykas atšlaimas, surūdijusiomis vinimis verkia kritusi tvora. Kar, kar, kar... Surasi tik ožio kanopas, be pasagų iškris protiniai dantys. Nepailsėsi...

- Negriūna į rūką įkalta tvora, nekrenta šaltas lietus, tik nuo žaibų apsvaigusi žolė geria žalią vyną. Užteks kranksėti, jau dvesia palaidi tavo sparnai, dirvonuoja prarėkta kaukolė!

- Bėki, lėki, nepaskriski ir parkriski, asteroidas išaugs tau ant kaktos!

Staiga atskrido Vapsva Maja.

- Guru Guru, neklausyki keikūnės Jadrankos paistalų!

Vilkas Pilkas suprato: atėjo laikas šokio ritmu vykdyti diversiją, tad visu garsu įjungė kelmų kolonėles, kad aidėtų visas miškas, ir padegė Rumšiškes. Pleškėjo jos mėlyna ugnim. Dar viena nacionalinė vertybė sunaikinta (prieš tai Vilkas Pilkas ėmėsi Gedimino kalno), valio, ura, banzai...

Guru Guru nutarė pasisvečiuoti Vapsvos Majos motelyje, palaukti, kol bus užbaigtas kelio remontas. O Lemties kelyje sėdėjo dharmos valkata Keruakas ir visaip trukdė remontui postringaudamas apie gyvenimo prasmę. Atėję egzistencialistai darbininkai išmetė jį už pakarpos į agrastų krūmą, kelio darbai tęsėsi, ir miške netrikdomai skambėjo legendinė daina: Vėl, švieski man vėl!

Tiksliau, jos originalas: Well, Schweski Mann, Well.

Tai nėra Stasys Povilaitis. Daina sukurta 1971 metais.