Užkasti, tada iškasti. Prisikėlimas

- Guru Guru, gyvuojame kaip neparašyti tekstai, todėl vis dar esame. Bet laikas jau rašo tekstą, ir kai bus padėtas taškas... – pašiurpo Dravenis.

- Draveni, taikliai pastebėjai: tekstas besibaigiančiam pasauliui... Aaa, AAA, AAA, AAA, AAA, AAA, aaa, aaa, aaa, – pirmąja (paskutiniąja) abėcėlės nata improvizavo Guru Guru.

- O tekstas nėra linksmas, bet tinka eilėms, klavišams, o pabaigoje - girtas akordeonistas tuščioje gatvėje, o gal kaime? Keista teksto pabaiga besibaigiančiam pasauliui. Ar keista visiems? O gal visi keisti? Pakeisti, iškeisti, iškasti... – svarstė Dravenis.

- AAAAAAAAA - visa ko pradžia po pabaigos? Užkasti, tada iškasti. Prisikėlimas.

- Mūsų gyvenimai atkapstyti iš dangiškų įrašų, iš beveik sudilusios rojaus juostos.

- Skamba kaip kad dabartinis black metal, nors tai tų laikų rojaus muzika... Labai retas įrašas, - patikslino Guru Guru.

- Anomalija, akibrokštas, klaida... O gal mes esame natos?

- Aš manau, kad visi žmonės yra fekalijų vamzdžiai. Kai kurie išsivalo (prasivalo), kai kurie ne. Ir aš, Guru Guru, toks esu.

- Guru Guru, tu esi tobulai švarus vamzdis (ne tas, kuris šalia Gedimino pilies!), kuriuo teka gaivus, gydantis, šarminis vanduo. Gyvas vanduo.

- Ne, - kukliai sutiko Guru Guru. Puikybė jam nebuvo svetima.

Dravenis šypsojosi į ūsą ir į barzdą.

Penktadienio idilė. Vilnius, 2017 m.