PRARASTI HORIZONTAI

PRARASTI HORIZONTAI

į saulėlydžio puotą pavėlavę kadagiai nepaveja lauko akmenų
pamiškės perone melodingai gelsta sudilę variokai svirpliai
banguoja laisva žolė
prie gęstančių kelmų plaukia aiškiaregiai grybai
vakaro rūke
pilkoje debesų sienoje tirpsta vėjo vartai
samanotos balų akys žvelgia į temstantį dangų
ir laukia smėlėto lietaus

BARAS

kokteilių dykumoje
šalta stalo dėmė
apvaliose taurėse
skęsta sudėvėti kibirai

VAKARE

bunda gatvės žibintai
tarpuvartėje putoja audringas alus
slysta batai
atsitrenkę į aukštą rūko sieną
tirpsta neįkandami dangoraižiai
skyla sausas šaligatvių betonas
lūžta kiauri dantys
nepamenu kada
išvyko paskutinis traukinys

PAŠAUKIMAS

alus
tamsi kelio atrama
duobėtas
bedugnis troškulys

REQUIEM

kai pušys taps svetimos
išgėręs kiaurą debesų stiklinę
užkasiu vyšnių sakais
iš lauko akmenų išlankstęs svajonių perimetrą
varlių koncerte atrasiu laisvą parterio kėdę

KONCERTAS

vargonuoja skardiniai debesys
girgžda vėjo tvoros
dirvonuoti trukdo į galvą įkalta
medinė bibliotekos kėdė

Vilnius, 2017 m.