POKALBIAI PRIE FONTANO. Du anekdotai ir viena išmintis

Draveni, nori aš papasakosiu anekdotą? – paklausė Guru Guru.

- Klok! – nudžiugo Dravenis.

Вокруг мудрого ребе сидят ученики.
— Жизнь — это фонтан, — вздыхает ребе.
Ученики набожно молчат.
— А почему, собственно, фонтан? — осмеливается, наконец, спросить один из учеников.
— Ну — не фонтан, — вздыхает ребе.

- Tai ZEN, – komentavo Dravenis.

- Taip, o gal ne, - nė kiek nesuabejojo Guru Guru.

- Abu atvejai teisingi, o gal ne...

- Nuuu!

- Ar aš arklys? – nusistebėjo Dravenis.

- Ar aš avėns?

- Ne, tu katinas.

- Ne, katinas tu.

- O tu tigras?

- Bet aš tikras!

- Guru Guru, kaip negražu meluoti...

- Negražu. Negražu (juokiasi), bet smagu. (Kvatoja).

Dravenis prisiminė senus laikus ir padeklamavo eiles:

Negražu
Negražu
Negražu
Negražu
O paskui
Netikėtai
Gražu
(Skiriama A. Barysui)

(R. Kundrotas, K. Gruzincevas, NELEGALAI, Pasviręs pasaulis, 2002 m. psl. 17.)

Guru Guru užlipo ant fontano atbrailos ir pardėjo šokti retrogradinę čečiotką.

- Sušokim "Anzelmutę" ir padainuokim, kaip negerai!

Staiga Guru Guru susverdėjo ir vos nenukrito į vandenį.

- Neiki šokti su ragana - liksi be kojų! – įspėjo Dravenis.

Guru Guru ilgai stebėjo vandens purslus, ir, pagaliau, paslaptingai prabilo:

- Aš esu Laiko kristalai, ir būtinai daugiskaita, nes manęs yra daug visur pasklidę...

- Laiko kristalai... Kas tai?

- Tai buvo anekdotas...

- Cha, cha, cha... – kvatojo Dravenis

- Ahc, ahc, ahc...

- Atbulas toli nevažiuosi...

- Bet šliaužti patogiau...

- Taip ir galvojau, kad esi reptiloidas!

- Reptiloidas - tu. Aš - kura-kura.

- Supratau, esi vėžlys, išmintingas, ilgaamžis gelmių tyrinėtojas.

- Cha, cha, gūgl transleitai, privėt!

- Guru Guru yra prisijungęs...

- Ont-laidą!

- Guru Guru, viela - tai tavo kelias?

- Spygliai taip, viela – niekada...

- Pušys ar eglės?

- Tik gilės. Ir tik raudonmedis. Tik rojus.

- Vytauto Sirijos Giros Raudonmedžio rojus?

- Ne, tiesiai iš sugriautos Sirijos.

- Ar tu taip pat sugriuvęs?

Guru Guru apibėgo baseiną ratu, kartodamas keistus posmus:

aš nebe-kalbu
aš tiktai rė-kiu
aš bix-us šau-kiu
a kas čia man užėja?

- Surimtėki, tau tik Boogie Woogie dance galvoje.

- Surimtėki, surimtėki! Nekalbėki niekų! Mano galvoje skyla Laiko kristalai.

- Dabar mokslas "sprogsta" nuo atradimų! Išlikime gyvi, – pažvelgęs į fontano baseiną pastebėjo Dravenis.

- Taip, kad mes dar gyvi, tai kiečiausias anekdotas.

Vilnius, 2017 m.