KALBŲ ZONA. (Fu)turizmas (namuose)

- Guru Guru, išmanus gali būti tik žmogus, bet ne daiktas. Vyksta žiniasklaidos ir reklamos skatinama žodžių devalvacija, dabar jau niekas nežino ką reiškia žodis, kokia jo tikroji prasmė. O žodžiai - tai kalbos energija. "Žodis - žeidžia, žodis - gydo", - sako lietuvių išmintis. Vyksta kalbos naikinimo procesas, ir kai žodžiai praras vertę - pradėsime mykti, riaumoti, staugti kaip gyvuliai, o žmogus bus išmintingesnis, jei gerbs žodį, nesityčios iš kalbos, ir tik tada jis pasieks išmintį, taps protingesniu, išmintingesniu. Norėčiau atskirai pakalbėti apie išmintį, nes ji nėra vien tik praktinio ar teorinio proto rezultatas. Išmintis - tai intelekto patirtis, proto branda...

- Draveni, su kuo tu kalbi? Nieko nesuprantu, labai jau protingi žodžiai, prasmės - jokios. Tokie žodžiai, kaip ir demokratija, laisvė, džiaugsmas, atjauta, jie nieko nereiškia, tiksliau, demokratija yra daugumos diktatūra, laisvės nėra, džiaugsmas - tai vieno ar kelių hormonų kiekio smegenyse padidėjimas, o atjauta yra nusispjovimas ant visko, nes empatiškas gali būti visam pasauliui, bet nieko nejausti. Užuojauta - kas kita. Užjausti gali vieną žmogų, nuoširdžiai, kad ir kas tai būtų. At-jauta man atrodo dirbtinis konstruktas protingiems kvailiams.

- Galiu pasakyti ir kitaip... Žodžiai – tik prasmės šešėlis, garsai ir raidės, sunkiai pasiekiantys žmones. Kas kita poezija – ji gyva...

liepsnojančios mintys
atplaukia
iš paslaptingos bedugnės
ir šviečia lyg žvaigždės

neatskrido drugelis
ir vėl sudegė naktis
iškeliauvusi į paslaptį
tamsą

šalta ryto mįslė
išsprūdo lyg paukštis
ir kilo aukštyn
kol tapo šviesu

- Draveni, tai tik eilės, eilės... Kam jos žmogui? Eilėmis sotus nebūsi, koldūnais ar kiaušiniene, bulvėmis - gali. Tuomet kam jos, tos eilės? Vis apie tą patį, grožį, gėrį, meilę, ir kaip viskas emancipuota, eksageruota (pats persistengiau - išpūsta).

Žmogus tokia susireikšminusi būtybė, kokios gamta nėra mačiusi. Katinai - pamaivos ir egoistai, bet, palyginti su žmogumi... Todėl turbūt nuolatiniai išminčiai dolbilino žmogecams į smegenus, kad reikia būti tokiu ir anokiu. Draveni, pažvelk. Kiek žmonijai metų? Nuo šumerų, egiptiečių, žydų, kinų civilizacijų - keli tūkstančiai. Ankstesnių civiliziacijų mes randame tik pėdsakus, tad jos nesiskaito. O kiek per tą laiką atėjo mokytojų, išminčių, kurie buvo apspjaudyti, sušaudyti, nukryžiuoti, išžaginti ir kitaip nužudyti.

Visi Kristaus apaštalai buvo nužudyti, tik Judas (išdavikas, buvo ir kitas Judas) nusižudė. Kodėl taip yra? Kodėl žmonijos istorija yra karų istorija? Žmogus - nevykėlis. Tiesa, naujienos apie tai, kad mokslininkai sukergė žmogų ir kiaulę, tiksliau, žmogaus kamieninę ląstelę įdėjo į kiaulės embrioną, manęs visai nedžiugina. Mūsų genomai labai artimi, todėl kai kuriose religijose kiauliena ir nevalgoma, nes, kaip ir pelės, kiaulės mums artimos. O kas bus iš tų hibridų? Ar kas nors gali prognozuoti? Vergų armija juodiems darbams?

Technologijos labai pažengė, greitai gal net tapsime II tipo civilizacija pagal Kardaševo skalę, išmoksime naudotis ne tik Žemės resursais, bet ir Saulės sistemos. Tačiau žmogus morališkai supuvęs. Liberalizmas leidžia viską. O to visko sąraše - labai daug baisių dalykų. Ką pasakysi, Draveni? Tu gi budistas. Atsakyti ką nors kaip Dalai Lama a lia "mano religija - taika", "moja chata s kraju" jau nebepavyks. Nebe tie laikai. Laikas rinktis - ar pasyviai pragyventi gyvenimo likutį, ar pakeisti savo mąstymą, o tuo pačiu ir pasaulį.

- Guru Guru, tavo postrigavimai - pabodusi nihilistinė malda, kuria svaiginasi sotus miesčionis.

Tu nori, kad ir aš atsakyčiau it naivus moralistas, nepailstantis švietėjas, kabinetinis humanistas. Ne! Tu tik ir lauki tokio atsakymo, nes tai būtų dar viena proga iš manęs pasijuokti... Nepavyks! Kaip tu sakai: "Nebe tie laikai." Taip, laikai kiti, ir tavo manifestas: "Laikas rinktis - ar pasyviai pragyventi gyvenimo likutį, ar pakeisti savo mąstymą, o tuo pačiu ir pasaulį." iš esmės klaidingas ir pasenęs.

Ženki toliau!

Įveiki šį barjerą!

Nustoki rinktis, nes sąvartyne tik šiukšlės, liaukis keisti mąstymą, pasaulį ir save.

Nurimki, stebėki savo mintis, ir tu pamatysi, kad tai NE TAVO mintys, tai tik reaktyvinis mąstymas, proto autopilotas... Tu greitai nustebsi: "Ne, tai mąstau ne aš!" Ir tada, ir tik tada, tu atrasi save. Kito kelio nėra.

- Aš ne nihilistas, tai budistai nihilistai, garbinantys tuštumą, o ją net rašantys didžiąja raide, ohoho, kiek pagarbos niekui.

- Atakuoji Tuštumą, pagirtinas siekis... Užjaučiu - tuščios tavo pastangos...

- Tuštuma atakuoja mane.

Vilnius, 2017 m.