KALBŲ ZONA. Bitutpilkis

Į Dravenio namelį įvirto itin piktas Guru Guru. Gerai, kad neišlaužė durų, nes jos tradiciškai nebuvo užrakintos. - Kas atsitiko? – pašiurpo Dravenis. - Reikalas tas, kad po dviejų mėnesių nuo savo mirties (tikriausiai inscenizuotos) apsireiškė Bitutpilkis. Jis šmėžavo "Pamestuosiuose". Buvo dingęs ilgon kelionėn, vėliau mirė, tačiau, kadangi yra nemirtingas, tiksliau, keliauja laike, štai ėmė ir atsirado... – aiškino Guru Guru.

- Ir kas?

- Bitutpilkis žiūri man į akis ir sako: „Dravenis yra Buda, o tu esi kaminas. Klausiu: kodėl? Sako: nesiginčyk!“

- Koks įžūlumas, - ironizavo Dravenis.

Guru Guru ilgai spoksojo į Dravenį, paskui spyrė į siena, ir nurimo:

- Draveni, pažiūrėk į save! Tu sergi žvaigždžių liga! Paskutinė stadija, nepagydoma.

- Tik nereikia nervintis! Dravenis - tai fikcija, miražas, iliuzija, laikinas karmos produktas, bet jo prigimtis - švari, amžina, nemateriali Sąmonė. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, Guru Guru, ir visas gyvas būtybes. Kirminas - taip pat turi Budos prigimtį. Manding, Bitutpilkis blaškosi mėgaudamasis tariama "išmintimi".

- Be abejo, tavo išmintis tikra, autentiška...

- Kas tas Bitutpilkis? – manevravo Dravenis.

- Bitutpilkis yra PANKAS. Punks not dead. Jis kenčia dėl viso pasaulio skausmo, todėl yra labiau budistas nei daugelis a lia budistų. Jam skauda. Nes mato netiesą. Dvigubus standartus. Politinį korektiškumą ir tai, ką norisi pasakyti. Bitutpilkis blaškosi tarp jų, nes nė vieno negali palikti. Jis psichopompas, skraido tarp dviejų pasaulių. Galbūt jo toks likimas?

- Ar likimas yra? – paklausė Dravenis.

- Jungas sakė, kad nėr.

Pamatęs, kad Guru Guru nurimo, Dravenis vėl užsidėjo tradicinę Meistro kaukę:

- Gerbiamas Guru Guru, niekas nekenčia dėl pasaulio skausmo, visi kenčia dėl SAVO skausmo. Netiesa - nė kiek neskaudina, dvigubi standartai - tėra tik standartai. Kalbos apie zen - nėra zen. Bitutpilkis turi beždžionės protą (kuris blaškosi ant pažinimo medžio šakų!) Nustoki blaškytis... Bet vienu aspektu tu teisus: likimo nėra, yra tik karma - priežastis ir pasėkmė. Patariu įsidėmėti: pankų nėra ir nebuvo... Buvo tik muzika (daug šedevrų!) ir maskaradas...

Staiga Guru Guru pradėjo kvatoti. Jis prisiminė seną psichologijos taisyklę: bjaurūs ir arogantiški draugai – tai tavo paties tamsiosios prigimties atspindis. Todėl jie ateina, todėl jie reikalingi.

- Netiesa. Bitutpilkis kenčia, nes jis yra PANKAS. Ir jis yra miręs, nors pankai nemiršta. Dvigubi standartai yra pasaulio dvilypumas. Pasaulio tariamas vienlypumas yra iliuzija, jis dar ir kaip dvilypis. Apie zen čia niekas nekalbėjo. O kokia karmos karma? Pankai buvo ir bus. Maskarado prasme - Pistoletai, tikrąja - kančios dėl pasaulio skausmo parodytojai. Tai tau ne koks nors dailus prog rock.

- Guru Guru, dar ką nors pridėki... Tavo monologe aš dar nematau kablio! Kur kablys?

- Bitutpilkis – kablys, nes yra miręs, bet su juo galima bendrauti. Jis keliauja laike. Atmeskime visas banalybes: tai ne dvasia, vėlė, šmėkla ar dar kokia nors nesąmonė. Tai tiesiog Bitutpilkis. Tokių kaip jis gal ir daugiau yra, niekas nežino. Bet Bitutpilkis žino, kokia yra alternatyvi Lietuva, kurioje jis gyvena, ir kur troleibusas veža be bilietėlio (nemokamai), o žmonės mąsto ne apie karą ir ne apie taiką (nes karo nėra Žemėje), o apie, pavyzdžiui, tai, kaip nutapyti katiną, tupintį šalia vazono.

- Ir tai viskas? – pasipūtė Dravenis.

- Neee... Bitutpilkis paliko septynis nebaigtus romanus. Jo misija atėjus čia, į mūsų "realybę", - juos perduoti. Tiksliau, jų kvintesenciją.

Vilnius, 2017 m.