Į skubų pasitarimą atėjo Guru Guru, Guru Guru Mylimoji ir Giedrė. Dravenio kalbos apie paslaptingą biblioteką merginas gąsdino, o Guru Guru nepastebimai šypsojosi. Pakaks kvailysčių! Reikia gyventi kaip visi žmonės. Kur tau, Dravenis buvo užburtas sapno idėjos.
- Aš stalkeris, nes pats sau sapne suteikiau šį aukštą titulą. Tai mano naujas pašaukimas...
- Pakaks nesąmonių! – pasipiktino Giedrė.
- Manau, neturint tikslių dvaro koordinačių... – pastebėjo Guru Guru.
- Skaudu stebėti, kaip tu tolsti nuo prasmegusios bibliotekos... Tai didžiulė, nepataisoma žala tavo erudicijai... – piktai nukirto Dravenis.
„O jei Dravenis teisus? – susimąstė Guru Guru, - į kažkieno piktas rankas pateks unikalūs artefaktai ir bus įslaptinti... Visuomenė skęs nežinioje ir apgaulėje...“
Po šio tariamai konstruktyvaus apmąstymo Guru Guru suabejojo, ir staiga pažvelgė pro langą. Lauke krito sunkios snaigės. Pagalvojęs apie slides, jis prarado bet kokį norą ieškoti prasmegusio dvaro. Akivaizdi, nesąmonė! Beprotybė, kliedesys... Gal būt, todėl karčiai pridūrė:
- O bibliotekoje gyveno pelės. Ir skaityti josios baisiai mėgo. O knygas griaužė žiurkės. Nes jos skaityti nemokėjo.
- Na, jei nenori dalyvauti ekspedicijoje, išvykstu aš vienas, - tarė Dravenis.
- Cha, cha, cha, Dravenis – stalkeris! Tai – brolių Strugackių idėja, mano idėja - laiko stalkeris (gal ne mano, bet čia...) Kur tu vyksti? – šaipėsi Guru Guru.
- Aš niekur... Vyksta Dravenis, bet vėliau... Matyt, reikia ir Draveniui pailsėti...
- Kas čia kalba. Kas tas "aš"? Draveni, nieko nesuprantu. Čia gi aš, Guru Guru. O kas tas kitas "aš"? Ar mes jau laiko kelionėje?
- Guru Guru, labai gerai nesupranti, virtuoziškai nesupranti, meniškai nesupranti... Lygis! Ir nereikia jokio asmenybės susidvejinimo - nepatariu savyje ieškoti kito... Kai yra materija, yra ir laikas, o sapno erdvėje nėra nei materijos, nei laiko... Jokių problemų! – tulžingai paaiškino Dravenis.
- Nieko nesuprantu.
- Visko nesuprantu, - atšovė Dravenis.
- Pabaiga, - patvirtino Guru Guru.
Vilnius, 2017 m.