KALBŲ ZONA. Nežinia kas

Dravenis atsargiai pravėrė storos knygos, kietas „viršeliškas“ duris, bet, deja, neįžengė į menišką romano pasaulį, nenugrimzdo į meistriškai „susuktą“ siužetą, nepavirto išsvajotu personažu, ir liko tokiu pačiu: dvasiškai nepakylėtu, sukrečiančiai lėkštu ir, be abejo, tragikomišku veikėju. Ir kodėl?

- Guru Guru, kas nutinka atvertus knygą? – paklausė didžiai susirūpinęs Dravenis.

- Virtualią? Ar banalią? Ar popierinė, "medinė" knyga - banalu, o kompiuterinė - ne? Ar tai tas pats? Kas yra knyga?

- Bet kokia knyga dirba juodą (tai raidžių sąmokslas!) darbą. Lengva versti neperskaitytus popierinius, medinius, molinius, virtualius lapus. O kam skaityti? Taisyklingai supjaustytas ir įrištas popierius gali praryti trenktas metaforas, o stropiai sunumeruoti puslapiai it pigų vyną išgerti poetinio įkvėpimo rašalą (rašaliuką).

- Vavava, kur ir aš lenkiu. Knygos - tai sąmokslas prieš žmoniją. Bet kieno?

- Sąmokslas! Pagaliau aš supratau, kodėl rašomos knygos. Kiekvienas poetas, rašytojas, dramaturgas tampa sąmokslininku, kultūros griovėju, savarankiško, individualaus mąstymo žudiku, meditacijos priešu!

Dravenis susverdėjo. Slėgė neaprėpiama tiražo tamsa. Skaudžiai paraudo nosis. Dingo uoslė. Dravenis nepanoro kvėpuoti nuodingomis spaustuvės dulkėmis, virtualiais bitais ir baitais. Reikia neverbalios valios! Dravenis šventvagiškai išplėšė knygos lapą ir išlankstė lėktuvėlį. Ar jis skris, ar nuneš varganą eilių kūrėją į snieguotas savirealizacijos aukštumas? Visa laimė (nejaugi pasisekė?) Dravenis nepakilo į debesis, ir liko savo žemame kambaryje (tik trečias aukštas!). Ir kodėl?

- Kodėl? Nes tamsa pradėjo šachmatų partiją. Baltais.

- Taip reikia pavirsti žaidimo lenta? Balti ir juodi langeliai. Šizofreniška panorama. Štai kodėl tokios populiarios tatuiruotės!
- Reikia, reikia... Ta-tu-ta-tu-ta. Balti-juodi-balti-....

Dravenis panoro tatuiruotės, bet mėgstamo, it adata aštraus šratinuko tušas užtamsino akinių stiklus. Laimė akla. O poezija? Suskambo durų skambutis. Dravenis krūptelėjo:

- Kas ten? – paklausė net neatidaręs durų.

Tyla. Ir vėl skambutis: įkyrus, netylantis. Dravenis atvėrė duris.

- Patraukite savo Chrysler! – pareikalavo kaimynas.

- Eime, Guru Guru...

- Gal aš palauksiu...

- Negalima delsti nė sekundės: mano širdies valdovę Giedrę pagrobė išprotėjęs troleibuso vairuotojas!

- Na ir kas?

- Detales paaiškinsiu vėliau... – burbtelėjo Dravenis.

Vėl prasidėjo nesąmonės ir trenkti nuotykiai. Dravenis kankino mobilų telefoną, visai nežiūrėdamas į kelią, bet automobilis saugiai skuodė gatvėmis kažkokiu alogišku, nesuprantamu būdu. Pagaliau Giedrė atsiliepė.

- Kur tu? Ką veiki? Kas atsitiko?

- Sėdžiu troleibuse ir skaitau knygą...

- Giedre, tuoj pat užversk knygą!

- Kodėl?

- Tuoj pat!

- Gerai, jau gerai...

Dravenis sustojo. Kelionė neteko prasmės.

- Ir viskas? – nustebo Guru Guru.

- O ko tu nori?

- Sužinoti kokią knygą skaitė Giedrė.

- Guru Guru, nežlugdyk savo gyvenimo. Tau reikia kitos motyvacijos.

- Kokią knygą skaitė Giedrė? – užpyko Guru Guru.

- Jeigu tave nervina knygos, tai labai gerai...

- Ateiki į mano seminarą... Ar tu žinai, kad tavo mintys yra taikinys, į kurį šaudo beverčiai, beprasmiai klausimai. Įsivaizduoki, kad aš atsakiau į tavo klausimą. Tu gavai atsakymą, tu laimingas, o kas toliau?

Resursai, daiktai, kuriuos tu valdai, bet ar tu gali išmesti knygą, kurios niekada neskaitysi, puodelio iš kurio tu niekada negersi nei arbatos, nei kavos. Reikia patirties, ketinimų paspirties. Reikia sąrašo neskaitomų knygų. Rezultate – išgelbėtas žmogus, miestas, šalis, pasaulis.

Knygija, 2017 AD