25 metų eruditas Tadas Snuviškis: „Jei visi tyrinėtų Rytus, tai aš, matyt, imčiausi kažko kito“

Esate bene ryškiausia žvaigždė, pastaruoju metu netikėtai (bent jau man) sužibusi Lietuvos poliglotų, filosofų, orientalistų pasaulyje. 2016 m. balandį įkūrėte feisbuko grupę Rytų filosofija, publikuojate straipsnius, iš kurių matyti, kad esate gerai susipažinęs su įvairiomis Rytų tradicijomis: nuo islamo iki kinų filosofijos, nuo etiopų iki hebrajų kalbų, nuo sanskrito iki persų kalbų. Kas Jūs, iš kur, papasakokite apie save daugiau.

Esu iš Vilniaus, baigiau istorijos bakalauro studijas, dabar studijuoju filosofijos magistrantūroje. Nežinau, kieno paskatintas, bet būnant apie 12 m. apėmė didžiulis entuziazmas viską pažinti, tam galbūt įtaką padarė kultūringa aplinka, saviti charakterio bruožai, senelio rodytas pavyzdys viskuo domėtis ir aibė jo knygų. Pradėjau rinkti visokias knygas, stengiausi pro akis nepraleisti nė vienos enciklopedijos ar žurnalo, kaupiau straipsnius, nuotraukas, vaikščiojau į paskaitas, parodas ir t. t. Kai kada tai pasireikšdavo iki kraštutinumo. Iki šiol kaupiu informaciją apie viską, kiek spėju, įvairiais formatais ir visokiomis kalbomis. Kad galėčiau daugiau susipažinti su visu pasauliu, anksti pradėjau mokytis ir įvairių kalbų. Daugiausiai laiko praleidžiu studijuodamas, versdamas iš įvairių kalbų, stengiuosi susipažinti su kuo daugiau žmonių iš skirtingų kultūrų, suprasti jų mąstymą, kalbą, problemas ir t.t. (Kai kuriuos T. Snuviškio straipsnius galima perskaityti čia. M. P.)

Orientalistika, kuriai skirti daugelis Jūsų tekstų ir apmąstymų, yra platus laukas. Ar esate nusprendęs, kurias jos kryptis labiau nagrinėsite?

Dabar esu susitelkęs rašyti darbą apie indų (pagrinde apie vaišešikos mokyklą) ir graikų filosofijos ryšius, tačiau ateityje ketinu daugiau gilintis į Pietryčių Azijos kultūras ir filosofiją (mjamų, tajų, khmerų, lao, vietnamiečių), kurios stipriai paveiktos Indijos ir Kinijos įtakų.Taip pat labai domina kinų filosofija nuo XI a. Manyčiau, kad platus domėjimasis mokslui tiesiog būtinas, nes kitaip reikėtų atsisakyti galimybės pažinti tokius fenomenus kaip manicheizmas, kuris III a. užgimė graikų, žydų, persų ir indų kultūrų įtakose, arba pvz.,  Kinijos musulmonų literatūra (hanų kitabai), kurioje darniai sudera islamiškos, budistinės ir kinų filosofijos idėjos.

Kiek kalbų ir kokias mokate? Kad gerai giedate sanskritu, galima pamatyti jutūbėje.

Daugeliu kalbų turiu tvirtesnius skaitymo ir klausymo nei kalbėjimo įgūdžius. Paprastai nesunkiai skaitau indoeuropiečių kalbomis, aišku, priklauso nuo tematikos. Daugiausiai naudoju anglų, vokiečių, rusų, lenkų, prancūzų, italų ir ispanų kalbas. 6 metus teko mokytis lotynų kalbos, senovės graikų, sanskrito, senovės slavų. Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiriu tibetiečių, hindi ir kinų kalboms, taip pat tobulinu šnekamuosius persų ir arabų įgūdžius.

Kas paskatino, skatina domėtis, atrodytų, nedėkinga ir neperspektyvia sritimi filosofija, orientalistika, knaisiotis senoviniuose raštuose? Gal lankote būrelį, kuriame išpažįstama kokia nors religijos atšaka?

Sakyčiau, kad sąlyginai menkas dėmesys skiriamas Rytams (panašiai ir Afrikai), o ten juk slypi begalės dalykų, man atrodo, kad daugelis informacijos yra nutylima arba labai supaprastinama, pvz., Tibeto filosofija yra viena turtingiausių ir pačių sudėtingiausių visame pasaulyje, tačiau dažnai menkai pristatoma. Aišku, priežastis sunku pasakyti; jei visi tyrinėtų Rytus, tai aš, matyt, imčiausi kažko kito. Norisi matyti ir aprėpti visas galimybes, neapsiriboti tik keliais supratimo būdais. Laikau save krikščionimi, tačiau vienodai gerbiu viso pasaulio religijas ir tikėjimus, visada stengiuosi įžvelgti panašumus, o ne skirtumus (visgi jų nesuniveliuojant).

Lietuvos orientalistika nėra stipriausia pasaulyje. Vis dėlto turime savų orientalistų. Kas Jums imponuoja labiausiai?

Žaviuosi daugeliu žmonių, nenorėčiau per daug išskirinėti, tačiau jei klausiate, manyčiau, kad daugiausiai Lietuvos orientalistikai davė Antanas Andrijauskas, jo pastangomis išleista daugybė literatūros lietuviu kalba, jis išugdė ir daugelį dabartinių Lietuvos orientalistų. Įspūdį daro ir imponuoja taip pat Audrius Beinorius, Vytis Vidūnas, a.a. Algis Uždavinys ir daugelis kitų. Taip pat Kazimieras Seibutis, nors pastaruoju metu jis daugiausiai užsiima vertimais, jo domėjimasis ir supratimas Islamo bei Indijos kultūrų tiesiog stulbinantis.

Kokios knygos dabar yra Jūsų rankose dažniau nei kartą per savaitę?

Šiuo metu intensyviau skaitau Friedhelm Hardy knygą “The Religious culture of India”, J. Smaginos knygą “Манихейство: по ранним источникам”, taip pat studijuoju Naująjį Testamentą originalo kalba, o bene dažniausiai rankose arabų kalbos žodynas, stengiuosi gilinti arabų leksikos supratimą ir tobulinti skaitymo įgūdžius.

Ar medituojate?

Kaip kada, dabar nesistemingai, kartais juokauju, kad ir taip „skrajoju“, turiu savitą meditaciją, kuri mane tiesiog užklumpa, suprantu ir matau, kad tikrovė yra dieviška ir stengiuosi į tai „įsiklausyti“, apmąstyti.

Ar klausotės sunkiojo metalo arba noise'o?

Esu didelis klasikinės vakarietiškos, džiazo ir world music fanas (ypač hindustani). Kiek esu klausęs metalo, didesnį įspūdį paliko lietuviška metalo klasika: „Katedros“ albumas „Mors ultima ratio“ bei žemaičių grupė „Meressin“.

Ačiū. Sėkmės.