Kas yra atidumas, dėmesingumas (mindfulness)

Ji yra parašiusi daugybę knygų, skirtų tėvams ir mokymo profesionalams:

Learning to Love Math: Teaching Strategies that Change Students' Attitudes and Get Results, ASCD 2010

Research-Based Strategies To Ignite Student Learning: Insights from a Neurologist/Classroom Teacher (2006),

Brain-Friendly Strategies for the Inclusion Classroom (2007),

Teaching the Brain to Read: Strategies for Improving Fluency, Vocabulary, and Comprehension (2008) ASCD.

http://www.psychologytoday.com/experts/dr-judy-willis-md-med

Dr. J.Willis dėmesingumo ir atidumo ugdymo  programa (The Mindfulness Education Program ME), buvo sukurta kaip mokymo būdas, atskiras nuo įvairių sričių disciplinų. Dvylika pamokų, kartu su strategijomis, nurodytomis Judy Willis, mokytojams tapo pamatiniais įgūdžiais, kuriuos jie galėjo integruoti savo kasdienio mokymo praktikoje.  Baigę šį kursą, mokytojai buvo supažindinti su mokymo pagrindais dėmesingumui ir atidumui ugdyti, smegenims palankiomis mokymo strategijomis ir metodais, kurių pagalba siekiama padidinti pozityvias emocijas mokymosi procese.
ME programa buvo sukurta siekiant įrodyti ir pagrįsti praktiškai teorinę medžiagą. Programa vadovaujasi naujausiais moksliniais tyrimais neurologijos bei pozityvios psichologijos srityje,  siekiant pagerinti mokymosi ir gyvenimo kokybę, išvengti patologijų, kurios kyla, kai dėl vienų ar kitų priežasčių, mokymasis ar net pats gyvenimas atrodo nebetekęs prasmės.

Protas keičia mūsų smegenis. Siekiant aiškumo ir ramybės, kontroliuojant emocijas, mažėja išsiblaškymas ir atatinkamai plečiasi dėmesio būsena ir gerėja atmintis.
Kai prarandamas dėmesingumas ir sąmoningumas, suvokimas virsta užmarštimi, gyvenime tarsi įsijungia autopilotas. Kartais tokioje būsenoje praeina minutės, kartais valandos, netgi dienos ir daugiau, ir žmogus tarsi nebeprisimena, ar iš tikro gyvena dabartyje. Taip neturėtų būti. Skirtingai nei gyvūnai, dėka sąmoningumo ir sugebėjimo suvokti dabarties momentą, mes galime pozityviai įtakoti savo sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Ugdydami sąmoningumą ir supratimą, mūsų mintis ir jausmus, mes tampame dėmesingesni, todėl galime labiau kontroliuoti savo charakterį. Vietoj to, kad imtume veikti prieš, ar teistume tai, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams, mes verčiau stebime ar tiesiog atitinkamai reaguojame. Tai iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga, tačiau taip nėra. Nuraminti savo mintis koncentruojantis į kvėpavimą yra lengviausias ir paprasčiausias būdas bet kurio amžiaus žmonėms. Tai nėra kažkas tokio, ko reikėtų siekti sunkiu darbu. Visa, ko mums reikia, tiesiog susikoncentruoti į kvėpavimą. Kai minčių srautas pradeda stiprėti, mes tarsi turime vėl jas paleisti jų neatakuojant, ir susitelkti ties kvėpavimu. Tai paprastas būdas siekti koncentracijos, kurio, žingsnis po žingsnio, galima mokytis tvarkant namus, vairuojant ar atliekant kitus įprastus darbus. Tik naudojant šį paprastą metodą tie patys darbai bus atlikti sutelkus didesnę dėmesio koncentraciją. Tiesiog tai reikia pabandyti ir pajusti pokyčius.

Kuo dėmesingesni ir pastabesni mes tampame savo mintims ir jausmams, tuo didesnis tampa savęs suvokimas, leidžiantis lengviau kontroliuoti savo charakterį ir reaktyvumą. Mes išmokstame stebėti ir reaguoti teisingai, matyti daugiau ir plėsti savo suvokimo ribas.

Pasitelkiant šių dienų didžiųjų neurologijos tyrėjų, tame tarpe ir Dr. Jon Kabat-Zinn, studijų rezultatus, galima teigti, kad sukurtos įvairios technikos ir metodai, kurios remiasi dėmesingumo ir atidumo (mindfulness) ugdymu, užkerta kelią streso, nerimo, depresijos augimui, taip pat didina optimizmą ir gebėjimą atgauti fizines bei dvasines jėgas po įvairių sukrėtimų ir negalavimų tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Greta visos kitos naudos, kurią suteikia šie ugdymo būdai, dėmesingumo ir atidumo (mindfulness) technikos aštrina protą ir paruošia jį aktyviam mokymuisi, įpratina vaikus būti ramiais ir centruotais, ilgai išlaikančiais dėmesį, suteikia vaikams daugiau galimybių kontroliuoti save ir savo pasirinkimus, padeda lengviau išlaikyti mokytojų ar bendraamžių spaudimą, didina nusiteikimą gerai mokytis, didina kolektyviškumo ir sugebėjimo užjausti jausmus, stiprina savigarbą ir pasitikėjimą, suteikia mokymosi malonumo jausmą.