Pradžia / Radikaliai
 

Pirmoji pankroko grupė Lietuvoje SA-SA pirmąsyk atsiveria

„Karnavalo pramonės“ kūrybinio susivienijimo vokalinis-letalinis-fekalinis-instrumentalinis ansamblis, kaip save vadina Sa-Sa, susikūrė Vilniuje 1981 metais. Grupė yra koncertavusi nedaug: pirmajame etape – VU Medicinos fakultete kokius keturis kartus, antrajame etape – Antakalnyje buvusiame nedideliame klube (susirinkdavo 20-30 žmonių) bei festivalyje „Purvinoji žiema“ 1988 metais Kaune. Grupės Sa-Sa lyderis Ahlyj (tikrojo vardo sutarėme neskelbti) pirmąsyk (po ilgų "derybų") sutiko atsiverti ir papasakoti apie paslaptingiausios ir niūriausios Lietuvos grupės atsiradimą, veiklą ir filosofiją. Iki šiol apie grupę rašyta tik savo laiku populiariame Kaune leistame zine "Koks nors kelias" (1991 m., Nr. 4). Šiame interviu grupės "patikėtinis" (tas pats Ahlyj) sakė: "Klausomės vien tik naujausių savo ir vienas kito įrašų. Retkarčiais priversti klausytis laikrodžių, bučinių už sienos, ratų ant bėgių, morčiaus įrašų. Dar pasiklausome kino filmų muzikos." Ironija ir sarkazmas - grupės nuolatinis palydovas, o jų vienintelis albumas laikomas bene geriausiu lietuviško roko pavyzdžiu - nuoširdžiu ir stipriu jo dokumentu. Tiesa, iš tikrųjų pats pirmasis grupės SA-SA interviu buvo padarytas jų pačių su savimi ir išspausdintas 1989 m. vasarį zine "Mūsų ašigalyje", kurį leido Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas. Publikuojame ir jį.

Mindaugas Peleckis
2012 m. Birželio 12 d., 22:12
Skaityta: 1317 k.
Pirmoji pankroko grupė Lietuvoje SA-SA susikūrė dar 1981 metais. Vienas vaizdų, kaip skaidrė rodytų per grupės koncertus. Asmeninio archyvo nuotr.
Pirmoji pankroko grupė Lietuvoje SA-SA susikūrė dar 1981 metais. Vienas vaizdų, kaip skaidrė rodytų per grupės koncertus. Asmeninio archyvo nuotr.

In memory of Jonas Noreika (1961-2012 03 10), Nerijus Teodoras Rėza (1962 04 26 Vilnius - 2016 11 09 Vilnius).

SULIEPSNOS MEILĖ PARKUI?

(papasakojimas apie grupę Sa-Sa.)
 
„Mūsų ašigalyje” 1989 vasaris
 
- Kokią muziką jūs grojate?
 
- Jokios.
 
- Kaip tai?
 
- Tai, ką mes darome, yra jokia muzika.
 
- Daugelis jus priskiria prie punk roko.
 
- Tai mums mažai rūpi. Be to, punk rokas yra muzika.
 
- Bet vis dėlto, kaip vadinasi tai, ką jūs darote?
 
- Kažkada seniau vienas iš mūsų tai apibūdino kaip konceptualųjį punk. Tada tai buvo arti tiesos. Dabar – nebe taip arti. 
 
Pokalbis vyko viename iš Pavilnio parkų. Į daugumą klausimų gavau panašius arba dar labiau nesuprantamus atsakymus. Norėjau parašyti apie Sa-Sa. kaip apie paprastą muzikinį reiškinį, tačiau dabar nežinau kaip tai padaryti. Apie grupę žinoma nedaug, apsigaubusi keistu paslapties šydu Sa-Sa. meta lyg iššūkį.
 
Visiems, bet, mano galva, ir patiems sau. Iš šono žiūrint tai atrodo ne visiškai normalu.
 
Be abejo, galima pagirti grupę už antikomerciškumą, tačiau peršasi ir kitokios mintys. Kodėl ansamblis (vokalinis-letalinis-fekalinis-instrumentalinis, pabrėžiu - instrumentalinis, o ne instrumentinis) atvirai, pasityčiojančiai vengia išsakyti savo ideologinę poziciją, pasislėpdamas už susikurtų nuolatinių įvaizdžių uždangos? O kas per organizacija „Karnavalo pramonės kūrybinis susivienijimas”, kuriam atstovauja Sa-Sa.? Ar tik nebus čia giliau knisama? Ir po viso to spėjamas ansamblio narių ryšys su „aukštai pasatatytais veidais” nebeatrodo tokia jau didelė fantazija. Gali būti, jog šie ryšiai neapsiriboja vien Respublikos sienomis. 
 
Nuolatinės sudėties grupė neturi. Šiuo metu ansamblis apjungia 6 narius (2 iš jų – asistentai). Vyriausiajam – 35 metai, jauniausiajam – 18. Sa-Sa. patologiškai vengia populiarumo, viešnumo, atsitiktinių kontaktų. Į savo retus pasirodymus kviečia tik gerai pažįstamus, patikrintus žmones. Tačiau į paskutinįjį pasirodymą, vykusį sausio mėn., atsitiktinai prasiskverbė ir daugiau žiūrovų, patekau ir aš.
 
Muzika įspraudė gal ir konceptualius tekstus į dainas, kurias kryptingi ir absurdiški monologai, ištariami tarp tų dainų, sujungė į visumą. Žiūrovai, visi susodinti už ilgo išilgai salės stovinčio stalo, ant kurio gulėjo keletas storų šlapios dešros pagalių ir juodos duonos kepalai su į juos įsmeigtais dideliais virtuviniais peiliais, lyg per prievartą tapo savotiško sektantiško vyksmo dalyviais. Bendras 1,5 h trukmės ansamblio ir publikos buvimas vienoje salėje virto niūriu hepeningu, kurio išdavoje – nesusipratimas, beprasmiškumas. Paskutinis šio veiksmo kūrinys buvo kažkoks malonų  pasišlykštėjimą sukėlęs popuri ar kratinys iš lietuviškų užstalės-vestuvinių dainų (Po stikliuką, Prie stalo aukštaičiai, dar kažkokių tai ir pabaigoje 1-2-3 graži Lietuva), kurio instrumentuotėje išgirdau keletą žinomų melodijų, pvz., Bee Gees kažkurios populiarios dainos ir Lietuvos himno. Atlikdami šį kratinį ansamblio nariai vienas po kito pranykdavo už scenos, kol liko tik vienintelis vokalistas-klavišininkas, po to dingo ir jis. Daugiau tą vakarą Sa-Sa. narių niekas niekur nebepamatė.   
Tikrieji to renginio tikslai man taip ir liko neaiškūs, tačiau jo forma buvo netikėta. Dainos, monologai tarp jų, nuolat rodomos atitinkamos skaidrės, žiūrovų sėdėjimas už stalo su užkanda, šalia scenos pašarvotas, apkamšytas mažas kūnelis ir šalia jo rymanti bei kūkčiojanti juodai apsigaubusi jauna moteris – visa tai labiau priminė teatro vyksmą, o ne koncertą. Todėl bendras įspūdis išplovė muzikinius įspūdžius, apie kuriuos susidariau negalutinę nuomonę.
 
Gal naujų meno formų ieškojimas ir yra Sa-Sa. ideologija? Keista taip galvoti, tačiau kitokių minčių nebėra.
 
Ir ar įmanoma atsakyti į Sa-Sa. man užduotą klausimą: kas geriau – gyvenimas Parke be teisės jį palikti ar nežinojimas, kad Parkas apskritai egzistuoja?    
 
P.Akylas
 
**

Na, o šiais laikais apie grupę pasakoja jos narys, slepiantis savo vardą ir pavardę po slapyvardžiu Ahlyj. Paklausiau – kodėl? „Esame patologiškai kuklūs ir visada tokie buvome. Tai nėra koks nors autizmas ar kažkas panašaus, tiesiog mums nereikia garbės ir panašių dalykų“, – aiškina Ahlyj.

 
 
Viena paslaptingiausių grupių Sa-Sa, kurią galima vadinti pirmąja Lietuvos pankroko grupe, ryžosi šiek tiek praverti paslaptingumo šydą. Iki šiol apie grupę žinota labai nedaug. Sa-Sa lyderis Ahlyj ryžosi kiek papasakoti apie vienintelę kasetę teišleidusią, tačiau sąmyšį Lietuvos roko scenoje sukėlusią grupę.
 
Pagrindiniai du grupės nariai buvo Ahlyj ir Laimingas Galas. Medikas Ahlyj teigia sukūręs 60 proc. Sa-Sa muzikos ir tekstų, dailininkas Laimingas Galas, jo klasės draugas, – 40 proc. kūrybos.
 
 
„Pradžia buvo tokia, kad 1981 metų rudenį paskambinau Rokui ir pasakiau, kad turiu sugroti dainą medfake, kuriame mokiausi. Po dviejų savaičių susitikome, sugrojome pirmąją dainą Stoty gražu. Tokia buvo pradžia“, – pasakoja Ahlyj.
 
„Mes visada buvome uždara grupė. Vyko pašnekesiai su KGB, tačiau apsimečiau durneliu. Mes neturėjome skiauterių, tačiau buvome išskustais smilkiniais. Kiti grupės nariai pastoviai keisdavosi. Esame į repeticiją pasikvietę net Atsuktuvą – Nėrių Pečiūrą – tačiau išbrokavome, nemokėjo jis groti gitara.“
 
 
Ahlyj – eruditas, klausantis ir klasikinės, ir šiuolaikinės muzikos, skaitantis įvairiausią grožinę literatūrą. Kiti grupės nariai palaipsniui išsiskirstė. Gitaristas ir būgnininkas emigravo.
 
Pasak Ahlyj, pankroko grupę sukurti jis norėjęs dar 1977-ųjų pabaigoje. „Mokykloje grojome estradiniame ansamblyje, „nuiminėdavome“ žinomas dainas. Iš pradžių neturėjome elektrinių instrumentų – tik fortepijoną, būgnus ir akustinę gitarą“.
 
Ahlyj prisimena: „1994-aisiais gavome pasiūlymą įrašyti kasetę ir įrašėme ją vos per du savaitgalius. Grupės stilių pavadinčiau konceptualiu pankroku su klavišiniais. Iš esmės stengėmės groti kuo prastesniais instrumentais. Laimingas Galas grojo čekiška gitara, o aš – estiškais vargonėliais bei dainavau. Tie vargonėliai buvo tiesiog nuostabūs. Tiesa, kitoje studijoje esame įrašę kelias dainas ir su kitais vargonėliais.“
 
 
Kai pasirodė kasetė "Paskutinės dainos", ji buvo pristatyta taip: „Visai netiketai muzikinese vitrinose atsirado gražiai spalvotai išleista legendinių senių Sa-Sa kasetė. Įrašas pridengtas Turbo Records vardu. Kasetės viršelyje senos foto, o pačiame priekiniame piešinyje – agonijoje mirštančios bobos dūstantis portretas. Pradžia įspūdinga. Kas bent kiek giliau yra kapstęsis ankstyvajame pogrindžio sąvartyne, tas be abejo žino šį „vokalinį letalinį fekalinį instrumentalinį ansamblį“, buvo paplitęs ne itin geros kokybės įrašas iš radio programos ir ilgą laiką tai buvo vienintelė galimybė išgirsti Sa-Sa. O dabar, štai – kasetė, beveik kokybiškai įrašyta (mano ausiai kiek perdaug aukštų tembrų), gražiai supakuota, tik tekstų trūksta. Taip neįprasta girdėti gabalus, nepertraukiamus Atsuktuvo zapadlistiškų radijo komentarų dainų viduryje… Apie šią mistinė grupę žinios menkokos. Težinau, jog tai kelių suaugusių diedų muzika savo rato žmonėms. Bet ji yra tiek savotiška, kad tapo labai vertinama mūsų undergrounde. Tai tikrų tikriausias nihilizmas, visiška depresija, apatija, neigimas. Kas tik yra pilko, purvino gyvenime. Štai jie išties gali pasakyti – no future. Draivovos gitaros, greiti sintezatoriai, ypatingas cypiantis balsas, geras grojimo lygis ir pritrenkiantys tekstai. Varnų Vėjo būgnininkas paklausęs Sa-Sa nusiskuto plikai ir kelis mėnesius slampinėjo depresijoje. Kiekviena daina – šedevras, kiekvienas gabalas – nihilizmas. Šaižumas, nykumas, tango stotyje, stiklo šukės, nuimtas Judas Priest rifas, elektriniai stulpai, kanalizacija… Jeigu šypsaisi kaip pritrėkšta varlė, tai paklausyk Sa-Sa ir praeis. Antro karto niekad nebūna.
 
 
Ir jūros atsitrauks
Ir žemė prasivers
O tu sėdėsi kaip sėdėjęs,
O tu žinosi kiek žinojęs,
O tu gulėsi kaip gulėjęs,
O tu miegosi kaip miegojęs…
Daugiau nelauk, jau nieko nebebus,
viskas gerai, viskas tikrai gerai…“
 
Ahlyj pasakoja Sa-Sa istoriją:
 
„Sa-Sa. – tai ne abreviatūra. Tikrąją pavadinimo reikšmę iki šiol žino tik du žmonės.
 
Istorija ir sudėtis
 
Istorija susideda iš dviejų tarpsnių.
 
I-asis (1982-85), vadinkime jį Linksmuoju. Esmė – pasimėgavimas.
 
 
1982 m. du seni draugai vilniečiai Laimingas Galas ir Ahlyj nusprendė savo kūrybines galias pakreipti į muziką, nes ilgiau laukti jau nebeužteko kantrybės. Po ilgų pašnekesių, ginčų, barnių Vingio parko rajone buvo sukurta grupės koncepcija – grojame, kas mums patinka, ir grojame, kas mums nepatinka, bet šitą savaip, su gerokai pakankama doze sarkazmo ir pasišlykštėjimo.
 
Sudėtis: Ahlyj (voc), Laimingas Galas (gtr ir bs), Vanda Manda (keyb), Rafael (drms).
 
II-asis (1987-90), vadinkime jį Rimtuoju. Esmė – profesionali neviltis.
 
Sudėtis: Ahlyj (voc ir keyb), Laimingas Galas (bs), Vijus F. (gtr), A.Gangrienė®Tamazas® Vaikinas Tau®Noreika (drms).
 
Paminėti tik tie žmonės, kurie grojo koncertuose arba įrašuose.
 
Padarytas tik vienas oficialus grupės įrašas, išleistas kaip kasetė Paskutinės dainos. Visa kita – blogos kokybės įrašai iš koncertų. Yra trijų pasirodymų video.
 
 
Metafizika
 
Ne beprasmybės dainiai, o bevilties pasakotojai.
 
Tai lyg Samuel Beckett pasaulio muzika. Tačiau esminis skirtumas – čia niekas nelaukia Godot, nes tas arba miręs, arba dar negimęs. Etine prasme tai pasaulis, kuriame nėra Dievo, nes niekada ir nebuvo.
 
„Beckett – melancholiškas nihilizmas ir kartu savitas, keistai sielą skaidrinantis, liūdesio persmelktas grožis. Kvietimas į pasaulį po nevilties“ (Laimantas Jonušys). Sa-Sa. – agresyvus nihilizmas. Bylojimas apie pasaulį, kuriame jokių vilčių nėra ir niekada nebus.
 
Estetika
 
Vieningi muzika ir tekstai – plaktuku kalantys į smegenis tai, ką išgirdus norisi pritūpti ir tylomis tupėti. Decibelų ne per daug, bet erzinanti skambesio kokybė. Pašaliniai trukdžiai (deja, kiek išvalyti įraše). Įkyrūs tekstai.“
 
 
Diskografija:
 
Paskutinės dainos (MC, 1994, Tundra Records)
 
Pas Ahlyj yra likę nemažai įrašų juostose, kurie niekur neskelbti.
 
Tekstai
 
Pasak Ahlyj, lietuvių kalbos žodžiai per ilgi roko muzikai, todėl juos teko kruopščiai rinktis, lyg sloganus (šūkius). Ir daugelį jų kartoti po keliolika kartų.
Pridedame Sa-Sa dainų tekstus. Daugelį jų sukūrė Ahlyj. Tekstai – ypatingos nevilties.
 
MES NETURIME VERKTI. [1983-11-26]*
 
Stoty gražu
stoty švaru ir šilta
mūsų čia namai
čia labai gerai
stoty
stoty aš būtinai tave mylėsiu
ant apspjaudyto prišnerkšto suolo
ir tegul žiūri visi kam įdomus
ir tegul žiurkės bei vorai laipioja per mus
bet gal ne vien tik srutos bėgs iš vamzdžių kanalizacinių-ų
gal gi iš jųjų ištekės kas nors geresnio
o man sėdėti ir laukti reikės už durų guminių
laukti kol kas nors pasibaigs
užsidenki rankom
ištepliotą savo šlykštų veiDADADA
ir pamirksėk išvarvėjusiom savo akimmmmmėlynom
išvarvėjusiom savo akim
savo taiklia ranka
man į nugarą pamojuok atsisveikindama
ar verta viens kitam ką nors sakyt ką nors daryt
jei tu ne tu ir aš ne aš
bet gal ne vien tik srutos bėgs…
žinok gyventi verta verta (verta)
tik vieną kartą
nes ir antrą bus tas pats
nes ir trečią būtų tas pats
kiek daug laiko sugaišti
kad save apgautum
bet kam gi tai daryt
juk šalia tokia graži šiukšlių krūva
bet gal ne vien tik srutos bėgs (…).
laukti kol kas nors pasibaigs
laukti kol kas nors pasibaigs
laukti kol kas nors pa-si-baigs.
 
* nurodyta ne dainos sukūrimo, o pirmojo viešo atlikimo data.
 
 
ELEKTRINIAI STULPAI. [1984 balandis]
 
Elektriniai stulpai ant miškų pagalvėlių
ir linguoja ant jų nuostabiausi laikai
viskas gerai viskas gerai
viskas tikrai gerai
nutolsta langų stiklai į kuriuos bandei įsirašyti
dar šypsosi veidai kurie išduos tiktai poryt
padvėsę kurmiai kyla jau į viršų
sukišim juos į maišelius nuo grietinėlės
ir gėlės mėlynos buteliuose nuo sirupo
kvepėti ims gėdingai ir gašliai
ir jūros atsitrauks
ir žemė prasivers
o tu sėdėsi kaip sėdėjęs
o tu žinosi kiek žinojęs
o tu turėsi kiek turėjęs
o tu miegosi kaip miegojęs
daugiau nelauk jau nieko nebebus
viskas gerai viskas tikrai gerai.
 
UŽMIRŠAU SAVO VARDĄ [1984 balandis]
 
Užmiršau savo vardą
tik žinau kad jis buvo
užmiršau savo veidą
tik žinau kad jis buvo šlykštus
užmiršau savo akį
tik žinau kad ji buvo stiklinė
užmiršau savo ranką
tik žinau kad ji buvo šalta
tik tu ateik pašokt ant mano kapo
tik tu ateik paspjaudyti ant jo
ir tegul žmonės ką tik nori šneka
tu šok tu spaudykis ir rėk valio.
užmiršau savo kūną
tik žinau jį iškasit
tik žinau panaudosit
nešvankiesiems tikslams
užmiršau savo širdį
tik žinau kad ji buvo plaukuota
užmiršau savo džiaugsmą
tik žinau jo nebuvo išvis
tik tu ateik pašokt ant mano kapo (…)
 
 
MAN PATINKA [1984 balandis]
 
man patinka nuvytusios žolės
man patinka liūdintys žmonės
man patinka tušti buteliai
man patinka gyvačių nuodai
man patinka nežiūrinčios akys
man patinka užgęsę laužai
man patinka išimtys o ne taisyklės
man patinka grioviai
man patinka bevaikės poros
man patinka prakaito liaukos
man patinka nusilupus oda
man patinka konservai
na ir kas kad tai man patinka
juk juk juk juk
aš mirštu tu miršti
aš mirštu tu miršti
aš mirštu tu miršti aš mirštu tu miršti aš mirštu tu miršti
aš mirštu.
 
DAUGIAU NIEKADA [1984-11-22]
 
ar žinai kad viskas jau buvo
ar žinai kad viskas išnyko
bet tikriausiai reikia sakyti
nieko nieko neatsitiko
viskas tapo beprasmiškai aišku
prisiminti nieko nereikia
viskas dingsta negrįžtamai reiškia
ir jau dabar ir daugiau niekada niekada
niekada daugiau niekada niekada
daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada
ar žinai kad viskas jau buvo
ar žinai kad viskas išnyko
bet tikriausiai reikia sakyti
nieko nieko neatsitiko
viskas tapo beprasmiškai aišku
prisiminti nieko nereikia
viskas dingsta negrįžtamai reiškia
ir jau dabar ir daugiau niekada niekada
niekada daugiau niekada-a niekada
daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada
daugiau niekada niekada daugiau niekada-a (oi) niekada
daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada (oi)
daugiau niekada niekada daugiau niekada-a niekada
daugiau niekada (oi) niekada daugiau niekada-a niekada
niekadaaaaaaaa
 
AŠ BIJAU [1988 sausis]
 
Mirtis mus vergiškai atskyrė
per pusę gultą padalino siena
aplinkui vien geltonos musės
tarp jų jau egzistuoju vienas
dabar turbūt tu būsi mūsų šmėkla
mažytė ir bereikalinga
apglėbsi tu mane pelėsiais
per ribą pūvančią praslinkus.
 
Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija
mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija
mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija
mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija
Aš irgi pas tave galiu ateiti
prie karsto raktą prisitaikęs
man tavo kaulų vis dar reikia
ir tavo kaukolės lyg kaukės
galbūt tai panašu į sifilį
ar girtą moterišką juoką
kada su panage į stiklo šukę
arba per smilkinį kanopa.
Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija (…).
Aš mirsiuu tavęs aš neišduosiu
tikiu kad niekad nesiskirsim
tačiau išgirdęs tavo duslų juoką
bijau kad niekada nemirsiu.
Mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija (…).
 
METALINĖ ATVIRUTĖ [1988-01-02]
 
Aš tau atsiųsiu metalinę atvirutę
iš to pasaulio kur jūrose nėra vandens
tik iš ten tik iš ten tik iš ten
tik iš ten tik iš ten tik iš ten
aš tau atsiųsiu metalinę atvirutę
iš to pasaulio kur jūrose nėra vandens
mus sujungė viena jėga slogutis
mes pasmerkti nykimui nuo mažens
tiktai tam tiktai tam tiktai tam
tiktai tam tiktai tam tiktai tam
 
 
KRYPTIS VIENA [1988-01-02]
 
Įsivaizduokit situaciją
ant plento stoviu tamsu šlapia tranzas nė pro kur
man nebereikia informacijos
nors nežinau kuria kryptim einu ir kur esu
padai limpa prie šlapio asfalto
mažai ir ten kur buvo daug labai
viduj ir išorėj man šalta
bet kam gi ateistui reikalingi apdarai
o aš tiktai juokiuos ir ašaras stumiu gilyn
gaučiau šiltos sriubos ir kūnas šliaužtų vėl pirmyn
vilties jums nebėra jums kalti geležį vėlu
atėjo mano laikas jau naktis ir vėl tamsu
žmona mane paliko
meilužė vakar auštant užtrenkė duris
namų vaikų neliko
jų buvo vienas du gal trys
kelionė turi greitai baigtis
nes kiek gi laiko šitaip galima keliaut
neuždraustas vilioja vaisius
išskyrus mirtį visa kita galima apgaut
o aš tiktai juokiuos ir ašaras stumiu gilyn (…).
 
FANTAZIJA. [1989 sausis]
 
Visi keliai tau atviri
tačiau geriausio išsirinkti negali
nes jo nėra
visi labai geri.
visi keliai tau atviri
tačiau geriausio išsirinkti negali
nes jo nėra
visi labai geri
visi keliai tau atviri
tačiau geriausio išsirinkti negali
nes jo nėra
visi labai geri.
visi keliai tau atviri
tačiau geriausio išsirinkti negali
nes jo nėra
visi labai GERI.
Įsikiški fantaziją savo
į specialų ir universalų
kloooooo-ozetą jaunimui (jaunimui)
įsikiški fantaziją savo
į specialų ir universalų
kloooooo-ozetą jaunimui (jaunimui)
jaunimui klozetą klozetą jaunimui
jaunimui jaunimui klozetą jaunimui
jaunimui jaunimui klozetą jaunimui JAUNIMUI.
 
DAINA APIE MEILĘ [1989 sausis]
 
Pririšiu savo aistrą prie grandinės
kad ji neužsipultų ant tavęs
ir mūsų juokas truputį ledinis
paklodės gylyje paskęs.
Pririšiu savo jausmą prie virvutės
kad tik jis nepabėgtų nuo tavęs
ir mūsų kūdikis mažutis
manęs nekęs tavęs nekęs.
Prikalsiu savo atmintį prie sienos
kuri sugrius tave ji sugniuždys
ir keisis metai mirs vėl dienos
ir nieko nebeliks tik mūsų neviltis
žinok kad tu irgi nežinai
kad antro karto niekad nebūna
antro karto niekad nebūna.
 
GERAS GYVENIMAS (BAIGĖSI). [1989 birželis]
 
Mes patologiškai linksmi
ir pesimizmas pralaimės
visi mes esame vieni
seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.
Santūrūs mes nors kupini
ir protas protą nugalės
visi mes esame vieni
seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.
Mes patologiškai linksmi
ir pesimizmas pralaimės
visi mes esame vieni
seni ir visiškai nuogi visiškai nuogi visiškai nuogi-i.
 
KVAILIŲ ŠALIS. [1989 birželis]
 
Kvailų šunų šalis
užmynęs koją ant
tavo gerklėj vos tvinksinčio pulso
maloniai jaučiu kaip
gašlūs dūžiai silpnėja
kvailių šalis
aš noriu pamatyti tavo galą
kvailų šunų šalis
aš noriu pamatyti tavo galą.
išsitiesime visi į saulę
kojom į priekį ir šonais į šonus
mes pertvarkysim savo pasaulį
taip kad tik po vandeniu po žeme ir be oro
pradėjome ruoštis užkasime daiktus
po oda sukišim užrašų knygutes
ausyse jau tvinksi kantrybė išbrinkus
valios mechanizmams remonto nereiks
kvailių šalis
aš noriu pamatyti tavo galą
kvailų šunų šalis
aš noriu pamatyti tavo galą.
 
VĖL NIEKO. [1989 birželis]
 
Mes su viskuo
o jūs be nieko jos be nieko jie be nieko
žmonės čia nevaikšto nėra ko
tik jūs čia vaikštot jos čia vaikšto jie čia vaikšto
mes su viskuo
tik nebemokam nebenorim nebegalim
mes su viskuo
sustingę žiūrime į laidotuvių šalį
vėl nieko vėl nieko vėl nieko vėl nieko
žaidimų kambary tau atitvertas mažas kampas
tarp aklinų ir nuogų sienų tau lieka
tylus gyvenimas prie nudažytos lempos
mes laukiam vakaro
mums nebereikia nei tavęs nei tavo kūno
vėl laukiam vakaro
ir mūsų čia nėra ir niekada nebūna
mes laukiam vakaro
liguistam šokyje negalim atsitraukti
dar laukiam vakaro
mes žinome kad nebėra ko laukti
vėl nieko vėl nieko vėl nieko vėl nieko
žaidimų kambary tau atitvertas mažas kampas
tarp aklinų ir nuogų sienų tau lieka
tylus gyvenimas prie nudažytos lempos
 
LĖKTUVAS [1989 birželis]
 
Lėktuvas ima aukštį
aš tikiuosi kad tai tik laikinai
lėktuvas nugali trauką
aš tikiuosi kad tai neamžinai
motorai kaukia lyg prieš mirtį maldą klykiantis žvėris
jūs skrisit skrisit krisit krisit
trumpas kelias nebūtin
taip šliaužioti gimę privalo tik šliaužiot
kelionė nuo stulpo pirmyn ir atgal
 
KAŽKAS MIRĖ. [1989 birželis]
 
Lyja vandens lašais
sekundę
gal milijoną metų
kažkas
šiandien mirė
susiklosčiusios
aplinkybės
kažkur ir kažkada
kažkur ir kažkada
kažkur
ir kažkada
tyluma
negirdžiu savo balso
tik oras virpa
nuo nežinios
nuo nežinios
nuo nežiniooooos.
 
PASKUTINIS KONCERTAS [1989 sausis]
 
Kas kvietė jus ateit į šį pasaulį
ir jūsų kūnai nepataisoma klaida
galvojot neįtarsime apgaulės
bet ši vieta yra ne jums (skirta)
Paskutinis koncertas
Paskutinė dejonė
Paskutinė kelionė
Paskutinė dėlionė
Paskutinė … paskutinė… paskutinė
Paskutinis koncertas.
Paskutinis finalas.
Paskutinis koncertas.
 
DU STEBUKLINGI ŽODŽIAI SA-SA. [1984-04-28]
 
I want sing to sing my song
very long and very strong
very strong and very long
I want sing to sing my SA-SA
two magic words
SA-SA
two magic words
SA-SA
two magic words
nam pesnia stroit’ i žyt’ pomogaet
ona kak drug i vediot i zoviot
i tot kto s pesnej po žyzni šagauauauaet
tot nikogda i nigde nepropadiot
nepropa SA-SA
two magic words
SA-SA
two magic words
SA-SA
two magic words
 
AŠ MYLIU TAVE [1984-04-28]
 
Tu mano žvaigždė
tu mano svaja
tu mano gėlė
aš myliu tave.
Zarasuose Maskvoj (ojojojoj)
Tambove Kaune (ne ne ne ne)
Kaliningrade Baku (ku ku ku ku ku)
aš myliu tave.
Tu neverk neliūdėk (dėk dėk dėk dėk)
į mane pažiūrėk (rėk rėk rėk rėk)
juk matai kad labai (bai bai bai bai bai)
aš myliu tave
nikogda ja nezabudu (etogo dnia)
kaip gulėjom mes abudu (eikš pas mane)
kaip mylėjom mes abudu (eikš pas mane)
aš tave o tu mane
Jei žinotum tu
ką norėjau tau
pasakyt kadais
ooo o-o
 
 
Viena iš SA-SA dainų užsklandų koncertuose.
 
 
 
Komentarai