Pradžia / Radikaliai
 

I am an eternal failure

Instead of a confession

Onutė Gaidamavičiūtė, Radikaliai.lt
2026 m. Rugpjūčio 18 d., 19:12
Skaityta: 31 k.
I am an eternal failure
Hi, I am an eternal failure I am an eternal failure I am an eternal failure among all people I am an eternal failure among all boys and girls I am an eternal failure in the world of humans I am an eternal failure in the world of jobs I am an eternal failure searching for the help I am an eternal failure searching for friendship I am an eternal failure searching for healthy relationships I am an eternal failure in my chaos and mess Once I believed that miracles exist When biologist told me that "I matter" (aciu, kad esi)... Because he was afraid that I would not kill myself. When jesuit told me that "I am loved". I know that everything is worthless. I knows that everything falling apart I know that there is falling apart, to the pieces. I know that there is no hope. I know that my best are my cats and other animals. So hi Onute Hi Asperger syndrome Hi my lovely Neurodivergent mind. Everything HERE is killing me: Major debts of 22 000 Eur, Toxic relationships, Angry women, Doctors without a compassion. Everything here irritates me... I can not be around the people... Sometimes I hate human beings... I hate being in the city... Only nature and solitude is my salvation... Everyone here (are) ignoring me... Jobs agreements get cancelled... Psychotherapy treatment get cancelled... Friendships get cancelled... Dear God, where is an abyss? - - - Sveiki, aš esu amžina nevykėlė Aš esu amžina nevykėlė Aš esu amžina nevykėlė tarp visų žmonių Aš esu amžina nevykėlė tarp visų berniukų ir mergaičių Aš esu amžina nevykėlė žmonių pasaulyje Aš esu amžina nevykėlė darbo pasaulyje Aš esu amžina nevykėlė, ieškanti pagalbos Aš esu amžina nevykėlė, ieškanti draugystės Aš esu amžina nevykėlė, ieškanti sveikų santykių Aš esu amžina nevykėlė savo chaose ir netvarkoje Kadaise tikėjau, kad stebuklai egzistuoja Kai biologas man pasakė, kad „aš esu svarbi“ (aciu, kad esi)... Nes bijojo, kad nenusižudysiu. Kai jėzuitas man pasakė, kad „aš esu mylima“. Žinau, kad viskas yra bevertė. Žinau, kad viskas griūva. Žinau, kad griūva, į gabalus. Žinau, kad nėra vilties. Žinau, kad mano geriausi yra mano katės ir kiti gyvūnai. Taigi, labas, Onute Labas, Aspergerio sindromas Labas, mano mielas neurodivergentinis protas. Viskas ČIA mane žudo: Didelės 22 000 Eur skolos, Toksiški santykiai, Piktos moterys, Gydytojai be užuojautos. Viskas čia mane erzina... Negaliu būti šalia žmonių... Kartais nekenčiu žmonių... Nekenciu būti mieste... Tik gamta ir vienatvė yra mano išsigelbėjimas... Visi čia mane ignoruoja... Darbo sutartys nutraukiamos... Psichoterapinis gydymas nutraukiamas... Draugystės nutraukiamos... Dieve mano, kur yra bedugnė?
Komentarai
  • Algirdas
    2026 m. Rugpjūčio 20 d., 09:24
    dar vienas variantas tau pagal Kristaus evangelijas,-parduok viską ką turi, ir stok į vienuolyną, ten turėsi ir vienatvės, ir nieks nepyks ant tavęs, priims tokią, kokia esi, skleisi Dievo žodį, ir taip pat galėsi užsiimti savanoryste, juk vienuolynai egzistuoja, vadinas kaip tai išgyvena ir pan.
  • Algirdas
    2026 m. Rugpjūčio 20 d., 09:20
    mano a.a. mama sakydavo, kad niekas tiek bloga nepadaro žmogui, kaip jisai pats sau...gali nesutikti su tuo, bet gali ir pamąstyti apie tai...sakau kur yra bedugnė,-jos nėra, tiesiog yra kaip yra...turi sodybą, turi butą vilniuje, tai kokio velnio visa tai turi, jei įklimpusi į skolas, negali būti mieste-parduok butą, ir išsispręs skolų klausimas, kaip nors egzistuosi kaime, o jei ką, gali parduoti ir sodybą su žemės sklypu ir nusipirkti kur priemiestyje kuklią sodybėlę ar butelį nedideliam mieste, kur gyvenimas ne toks šurmulingas kaip kad vilniuje, bet tu nieko nedarai link to, tiesiog vis toliau plaki save, ir nieko juk nereiškia, kad įvardini savo neurodivertiškumą, autistiškumą, nes žemiškas problemas reikia tiesiog spręsti, o ne tik jas deklaruoti kitiems...manau turi neįgalumą, tau bent šiokios tokios pajamos, su kuriomis kaime gal kaip nors ir išgyventum, bet kai reikia dar būrį kačių bei šunų išmaitinti, tai žinoma kad sunkiau, bet kas tau visa tai užkrovė?, sakysi lemtis, tauomet belieka dėkoti lemčiai, kad ji tokia, o ne dar baisesnė...