Gražiai supakuota kvailystė džiugina akį...

Gražiai supakuota kvailystė džiugina akį,
grubiai tėkšta tiesa - erzina visus .
 
Kalbėti išmokstame tik kalbėdami ,
taip ir kelią pažįstame tik juo eidami .

Žmonės rūpinasi savo duomenų apsauga ,
menininkai savosios kūrybos viešumu - Dievo Žodžio sklaida .
Įdomu , ką gi atstovauja autorinių teisių agentūros?

Gyvenime visko būna , bet niekas nevyksta be prasmės.
Jei gurgia pilvas - užkąsk ,
jei alkio nenumalšini - atsiversk knygą ,
o jei mania jau viską suvokęs - nebetylėk.

MINTIES VAIDMUO LAIMĖJE IR GYVENIME
... vasaroje regiu krentančius lapus
ir gurkšnoju kavą su daktaru Faustu ,
o Mefistofelis juokiasi :
- judu abu jau akli , nes
žalumos nebematote.

Taip. aš griešnas tikrai.
Buvau ...
Buvau ?
Ak , ir vėl ta puikybės nuodėmė -
aš ir dabar nesu tobulybė ,
juk išpažintį dedu į eiles ,
o neįgalumo deklaracija
atveria labdaros siuntas .

Girtis visada naudinga , tik va ,
ko gi ta mano stalinė lemputė
taip spokso į besikvatojančią saulutę ?
Ir lietus pliaupia širdyje.

Rodosi , jau gerai suprantu
ir vaikus, ir jų senelius ,
bet bendros kalbos nerandu
nei su tūtę žiaumojančiais ,
nei su jų mamomis , o todėl
kalbuosi pats su savimi ...

Kas liūdi kvatosis,
gėlės išdygs ir sužydės .
Džiaugsiuosi ir aš ,
jei tik pakaks jėgų ir rytoj
išlipti iš lovos “čia ir dabar” laike.

Kaip kad sakoma ,
"Pasaka nuo Dievo, mįslė nuo velnio" .
Posakis prasmingas , nes daugiaprasmis .
Štai todėl vaikai ir mėgsta mįsles ,
Džiaugiasi jomis kaip jūros bangomis -
linksmai rungiasi kas daugiau jų įmins .
 Visus vilioja čempiono šlovė, ir nieko negąsdina neišvengiama daugelio nesėkmė , nes kiekvienas tiki, kad kova nusivylęs bus tikrai ne jis ...
 
Visi girdėjo apie du kelius .
Vienas vada į neišvengiamą pražūtį,
Kitas - į savjonių pilį .
Kiekvienas einantis  galvoja einąs tikruoju .

Visi girdėjome posakį , Viltis kvailių motina .
 Jis tai tiesa , ar velnio klasta ?

Aš manau, kad galvą nešiojame tikrai ne dėl to ,
kad lapų į pasturgalį mums nepribirtų ,
juk mūsų Laisvė yra spalvota ,
o kelias tai gyvenimas ,
nenutrūkstantis net kapinėse ,
ir be pasirinkimo teisės.
Na o ironija – atšipęs peilis ,
težeidžiantis tik potekstę suvokiančius ,
tačiau visada suluošinantis patį pašaipūną.

Prisiminimų upė srauni -
oi kiek grožybių išryškėja dugne !
Tačiau joje daugybė ir mįslingų duburių.
Juose nutyla visi jausmingi komentarai ,
O didingoje tyloje gimsta įvairios mintys .

Norėjau ir aš įsiterpti tarp pasaulio stebuklų ,
bet vos išsižiojęs ėmiau springti :
perkeltinėmis prasmėmis džiaugiasi
tik danguje stirksantys balti debesėliai
juodo marmuro antkapinėse plokštėse.

TV domina tik pavardės ,
Mintis naujienoms nereikalinga .

Sugrubę senioko pirštai dingsta
gėlėmis sprogstančioje žemėje .
Žilas jo plaukas imituoja obelis -
baltuose žieduose karaliauja pavasaris.
todėl ir sakau :
“ačiū” ir “atsiprašau” ,
nes tikiu tuo , ką matau.

Fantasy Faces. Tomo Karkalo pieš.