izoliuotos eilės

IZOLIACIJA I

išvarginti kaukių pantomimos
trokštame veikti
internetas tik linksmas košmaras
minčių ventiliacija

IZOLIACIJA II

neapsakomai tuščia
ir gatvėje ir širdyje
už lango pavargę namai
į sieną žiūri dulkės
nieko nėra
tik aš

IZOLIACIJA III

bespalvė gatvė
stiklas
pusę nakties užtemdė knygos
spintoje tik nuogi drabužiai
poezijai neliko vietos
slysta mėnulio dantys
dejuoja tinkas
virpa užuolaidos
kai suduš vyno taurė
į šukes sutelksiu mintis

IZOLIACIJA IV
negelbsti sienos
į langus krenta debesys
bet vis dar galima
pažvelgti į kiemą
ir laukti sniego
lietaus

IZOLIACIJA V

ant stogo varna saugo namą
izoliuotais laidais teka aukšta srovė
radijas gaudo tolimą stotį
atšipo dantys
atriekti nuo kepalo duonos
langai siurbia šviesą
stiklinėje laisvas dugnas
pilnas karčios žolės
seklu

IZOLIACIJA VI

iki soties atsigėrę
paprasto vandens
pirštais palieskime sieną
stebėkime kaip dega delnai
užgesinti nukirsto klevo sula

IZOLIACIJA VII

iki dugno du langai
trys arbatos coliai
nepaskęsi
neišplauksi
neskrenda kilimas
nepakilsi iki lubų

IZOLIACIJA VIII

už lango ilga juoda asfalto barža
gaudžia nušlifuota plokštelė
metalas skverbiasi į smegenis
slysta sienos
temsta lubos
į judrią veido mozaiką
smogia parketo zigzagas
kilimu rieda pamuštas žvilgsnis
yra kur slėptis

IZOLIACIJA IX

dar ilgai teks slampinėti kambariais
kol į nepavojingas šukes suduš viruso karūna
ir kai ant žiniasklaidos liežuvio
bus užklijuotas gydomasis pleistras
sužinosime
vaiduokliai jau nupirko visas kaukes
ir į gatvę galime išeiti net ir be galvos

IZOLIACIJA X

ragais
prabadęs debesis
į arbatos stiklinę nukrito mėnulis

IZOLIACIJA XI

kai tris dienas nelyja
atslenka karštis
stiklinėje užverda vanduo
arbatoje ištirpsta cukrus
akis užlieja saldi migla

IZOLIACIJA XII

ant stalo sausainiai
lentynoje knygos
nukirstos miške
vėsta arbata
porcelianas trukdo išsižioti
ir praryti save

IZOLIACIJA XIII

bananų smūgiais paraginti
ištirpsime raudoname vyne
atrajodami nuvalkiotus lozungus
nuriedėsime po stalu
kaip beverčiai vitaminai

IZOLIACIJA XIV
tarp sienų kvėpuojame nafta dulkių smėliu langai skaidri apgaulė sunku patikrinti ar mes tikrai gyvi

IZOLIACIJA XV

prie stalo griaučių
laukiu kada išmes į gatvę
danguje vis dar dirba žmonės
gabena sniegą ir lietų
užmigau išgėręs gurkšnį arbatos
nepatikrinęs ar užrakintos durys

IZOLIACIJA XVI

kartu su varlėmis
arbatoje skęsta miestas
ventiliuodami plaučius
vaiduokliai varsto duris
pakvieskime varnas į puotą
gyvenkime linksmai

IZOLIACIJA XVII

klimpstame į sienų liūną
arbatos stiklinėje skandiname tyliais valandas
tarpai tarp grindų lentų nutįsta bėgiais į sienas
pro atviras duris atrieda balta stotelė
delsiame atverti akis
keliauti į tamsią žvaigždžių šviesą

IZOLIACIJA XVIII

kaktusais užgaląsti langai
slepia protesto riksmą
ypatinga laimė pralaužti lubas
nustumti stogą ir pavirsti lietumi

IZOLIACIJA XIX

mėnulis
lange įrėmino naktį
užliejo kambarį šviesa
nuo sienų atšoko išgąsdinti paveikslai
lunatikas pabeldė į duris

IZOLIACIJA XX

pamiršę gimtąją kalbą
praradę pinigus
judėsime svetimu miestu
nepadės švilpimas
gestai
riksmai
šokis šaligatvyje

Vilnius, 2020 m.