Pradžia / Radikaliai
 

Nebijok, kad neišmokai plaukti

Naujausia poetės Dalios Jazukevičiūtės kūryba.

Dalia Jazukevičiūtė
2018 m. Birželio 01 d., 20:29
Skaityta: 162 k.
unsplash.com nuotr.
unsplash.com nuotr.

Nebijok, kad neišmokai plaukti

kada nors tavo atomus

subers į upę

upė tave nuneš į jūrą

jūra nuneš į vandenyną

tu perplauksi visos žemės vandenynus

lengvai

tarsi žaisdamas

vieną po kito vieną po kito

saulėje ir tamsoje

tu puikiai plauksi

o paskui tu išgaruosi

ir plauksi debesimis

perplauksi visą dangų

vėjas brolis juokais

tave perneš

kur tik tu panorėsi

perplauksi visą visatą

vieną

paskui kitą ir kitą

aš nežinau ar tu kada nors sustosi

ar tu kada nors ir vėl

iškrisi sniegu

jei taip

aš tave priglausiu prie veido prie lūpų

kvėpuosiu tave

ir mūsų tylus pasimatymas

ištirps plotelyje aplink mano širdį

aš visada lauksiu žiemos

aš visada lauksiu

tavęs

sugrįžusio

Dalia Jazukevičiūtė 2018 05 27

Pokalbiai sapnuose

Neatgailauju nesimeldžiu neprašau

Jau tiek verkta - šuliniai tavo

Užpildyti ašaromis

Jau tiek kalbėta rašyta šaukta ir rėkta

Išbūta iškęsta mylėta atiduota išsinerta iš savęs

Persikeista ir sugrįžta atgal

Kaip smėlis sugėriau tavo dovanas

Prakaitą kraują ašaras sėklą

Auksinį saulėtekių skausmą

Jau išnešiojo mano baltus kaulelius miško žvėrys

Jau sulesė paukščiai mano veidą akis krūtis

Sudėvėjo mano rūbus kitos seserys

Dabar aš jau čia - štai stoviu nenuleidusi galvos

Man nereiks daugiau pabūti nei žvėriu nei paukščiu

Nei medžiais nes aš mylėjau juos

Mylėjau juos mylėjau juos

Ir žmogumi nebereiks pabūti man

Nes aš gailėjau žmogaus gailėjau

Aš labai

Apraudojau jo vienatvę ir vaiko ir vyro ir motinos

Ir elnio akis aš perskaičiau

Perskaičiau jo liūdesį

Jo drebulį dykumą troškulį –

Man beliko šviesa

Tavo šviesa

Tavo šviesa aš noriu būti tavo šviesa

Tavo šviesa tavo šviesa

Tavo širdyje giliai giliai paslėpta

Tavo šviesos labirinte

mažiausiu šviesos brūkšneliu

Dalia Jazukevičiūtė 2018-05-31

Komentarai