Pradžia / Radikaliai
 

Akimirkos erdvė VIII

Akimirkos – laiptai į kitą pusę

Algimantas Lyva
2018 m. Balandžio 25 d., 17:31
Skaityta: 17 k.
Mindaugo Peleckio nuotr.
Mindaugo Peleckio nuotr.

80

kandžiodami tamsą
sudilo mėnulio dantys
pastūmėti žvaigždžių
vis dar sukasi debesys
beieškant šviesos
horizonto liniuotė
išmatavo rankas
galiu vėl atrasti
pamestus gamtovaizdžius
atspėti slėnio vardą

81
miestu klaidžioja
vaiduokliai namai
atostogauja sienos
kiaurus metus

82
neteko galių tabaku persunktas oras
it pašautas bombonešis
ant lubų nukrito pamušta akis
perskeltas pusiau
nutraukiu sietyno stebėjimą
saugus lyg vario laidas
kvėpuoju elektra

83
atvirai kvatoja veidrodžių balos
iki dugno nuseko langai
ištirpo atmintis
beveik užgeso rūkas
neryškus spindesys dirvonų duobėse
sudužusios valties dugne
piktas vėjas galanda ajerų ašmenis
ežeras
tiltas atgal

84
palangėje
šalia pelargonijos
ieškodamas šviesos
ataugau fraku
išvarytas iš šešėlio
atsirėmiau į meduolių sieną
neveža arbata
tenka pėsčiomis
sugrįžti prie stalo
smėliu patikslinti skonį

Akimirka – amžinas gimtadienis, nepastebima dovana

85
pirmadienis
padovanojo žadintuvą dramblį šviesoforą
asfalto pagalvę - - -
namuose liko miegantys kambariai
tarpduryje įstrigę koridoriai

86
stiklinėje baržoje loja logistas šuva
pro žalį plaukia suvalgyti peizažai
reklaminiai skydai žada išdžiuvusį šulinį
dykumos miražą
- - -
kai odekolonas praras savo skonį
ir savitas šaligatvio kreivumas
apgins nuo pilnaties
lauksiu kol išblės naktis
ir balose paskendę stulpai
metalu
apšvies tarpuvartės mozaiką

87
kvaištelėję troleibusai
smaugia vario laidais
nelieka laiko
pasiguosti skersgatvių tamsai
atsiverti sutemų langams
- - -
jau pasiektas dangus
pasakų mieste
ant sienų dygsta elektros lemputės
- - -
raibsta horizontas
už kampo aprimusi naktis
aukšti kaminai
dūmų žnyplės

88
liko tik tvoros šonkauliai
ir šalta varlės pėda

Akimirkos kuria pasaulį, kurio nėra

89
viltis
mirties galimybė
į smėlį pamerktos gėlės
- - -
pavojinga laukti naujos klaidos

90
debesų soduose noksta sultingi moliūgai
ant stalo cukraus gabalėlis
saldi paslaptis
- - -
ištyso klevų lapai
kiek aukščiau pakilo saulė
lauko žolė jau siunčia skruzdėles
rinkti šokolado dėžučių
- - -
tarp kolonų linksi varna
išseko vario ąsočiai
bet vis dar laša
ledinis stogo vanduo
- - -
prie kamino
skardinis paklydėlis
baltas it brangus akmuo
- - -
burtas mestas
horizonto koridoriuje
tirpsta tamsa

91
gailestingai užmynę kankorėžį
sunkios žemėje paslėpsime pušies skausmą
samanų kilimais užlosime kelmų sarkofagus
netekę tiltų stebėsime bedugnę
(tai gera naujiena)

92
tvora slepia paslaptį
todėl iki pat teatro durų
slenkame valgydami musmires
- - -
nugynę juodas varnas
baukščiai apakę
pasvirsime
nepastebėdami
atviros langų šventės

93
debesimis plaukia stogai
lietingi šaligatviai
kiauri kibirai

94
pievose vingiuoja
perėjūnų praminti takai
aidi akmenų žingsniai
jei nutiltų bent vienas svirplys
pakelčiau tolimą raistą

Akimirka – tik viena, be jokio pasirinkimo

95
iki amžino pašalo dar toli
pamiršęs mirties stebuklą
kapinėse
vis dar gyvas
sklandau tarp dviejų būsenų
- - -
laukdamas paskutinio išpardavimo
vilties žvilgsniu puošiu dangų

96
žvakė moka tik paguosti
išsklaidyti kambario tamsą
- - -
ilgai lauktas ryto atoslūgis
atidengė vaišių stalą
šukėmis užlopė atminties spragas

97
šlapdriba
gesina balų gaisrą
užgriozdinti debesų
šviesa alsuoja gatvių žibintai
pro dūmus skverbias lietaus šuorai

98
žaibo ugnis
bedugnė
be dugno
svaigus kritimas
į šviesą

Akimirka – tai abu upės krantai

99
nugairintos vėjo
žaibų
iš tolimų girių sugrįžta
nukirstos pušys
- - -
žolėje skęsta žiogai
pametęs žingsnius
sugrįžti be valties
ir jau nebegali
išplaukti iš pievų

100
kosėja laužas
pažeme slenka dūmai
ratu sukasi takas
- - -
apsidairyki aplink
surask sieną ar tvorą
kelionei
ieškok
naujų duobių

101
geriame saulę
riekiame mėnulį
stiklinėje suradę dugną
kylame aukštyn

102
balose tirpsta asfalto freskos
pamiršę žingsnius
judesio ritmą
bėga saulės zuikučiai

103
belaukiant lietaus
langai sulenkia sienas
stumteli lubas

104
virš abiejų upės krantų
kirai suka ratus
apverčia stogus
bangose skandina mintis

Akimirka – sunki, nes ji – besvorė

105
palydint saulę
rieda kieti riešutai
šąla žalia arbata
ir jau negalvojama
apie saldų pyragą
- - -
ir nors po klevu dar karšta
bet negaivina vanduo
išpilstytas į balas
- - -
tenka žvalgytis į šalis
laukti kada matiniai spinduliai
pavirs šviesos laiptais
- - -
bet niekas neturi laiko
stebėti gęstantį dirvoną
migla užtvindytas pievas
ir laukti kol iš dangaus nukris
sutemose paskendęs ežeras

106
laikas atsigręžia
smogia į širdį
nepastebimai išrieda
metaline ašara
- - -
perdaug užimtas asfaltu
nepastebi
kaip ūmus vėjas kerpa plaukus
- - -
į dangų palenki galvą
įkriski į vaikystės ežerą
- - -
nepaskandinama dabartis
jau sveria sapnus
ir kai sulūš svarstyklės
kvatos niūrus šaltis
paniręs į degantį
dykumos smėlį

Akimirka – seno rojalio dangtis, pamesta pasaga, sudužusi lemputė

107
pažvelki  
langas jau kasa duobę
- - -
esi tik bėgančių šešėlių
liudininkas

108
atrama ne grindys
ne posūkis į aukštą sieną
- - -
kai nežinia atsigręš į tave
pastebėsi
baltais klavišas bėgančią pasalą

109
esi
tilto atrama
kirų bazė
- - -
kryptis
aplinkkelis
kiauras nuolydis
rūku užtvertas takas

110
svajonė
akmenuotas kalnas
duobėtas bedugnės atsakas

Akimirka nušvinta ir užgęsta vienu metu

111
slegia tingus lėkščių blizgis
akina taisyklingai išrikiuoti peiliai
iš nepagaunamo kampo
sklinda haliucinogeninė grybų šviesa
- - -
valgiaraštyje sunku surasti tinkamą skonį
pamėlusios racionalistų nosys
uodžia modifikuotą jovalą
falsifikuotą aperityvą
- - -
išbadėją kanibalai
proklamacijomis šluoto riebaluotus stalus
- - -
šlubuoja girtas parketas
grožio kontūrų ieško apspangę estetai
- - -
- - -
koridoriaus dirvone atrandamas pamestas batas
tvirtas sienų perimetras
atramos spyris

112
gali padauginti save iš nulio
- - -
išgertas visas vynas

113
pakankamai išretintas šilojus neužstoja mėnulio
laimingas pušis skaičiuoja statistai

114
elektros įbauginti sietynai neatgauna ramybės
naktis katastrofiškai apgavo dieną

115
kvatoja šakočiaus griuvėsiai
verkia taurės duobė
netraukia žolė
- - -
už tvoros
nė vieno antikos poeto
vis sunkiau kalbėti su dievais
- - -
už lango
žydi vieniša slyva
ant stalo neišskiriami draugai
duona ir svogūnas
degtinė ir agurkas
- - -
- - -
apkarto gyvenimas
arbatai nereikia cukraus

Vilnius, 2018 m. 

Komentarai