Akimirkos erdvė II

9

nuo smalsaus tilto paslėpęs upę
rūkas baltu tinklu apgaubė miglą
debesyse palaimingai užsnūdo pušys
niekas netrukdė žiūrėti į dangų
ir laukti žvaigždžių lietaus

10

akmuo
dovana žolei
žaibai skina ąžuolo lapus
ir pina vėtrai vainiką

11

lango stiklu
sustingo žvilgsnis
į ledo puotą čiuožė pūga

12

pievoje
griežia akmuo
šoka žaltys
kadagius sapnuoja pušys
nulaužtu beržu
į mišką grįžta sumušta vėtra

13

negelbsti vėjo lietpaltis
šąla apdraskyti krūmų pirštai
vis dar rusena laužas
saulėta viltimi
žaižaruoja apdegusi tvora

14

saulės šešėlis
išblizgino stalo paviršių
išmokė dulkes pakilti

15

sutirpo žvakė
iš tuščio puodelio
atsigėrė vaiduoklis
pakvipo padūmavusiu viskiu

16

skeldėja debesų ištroškusios čerpės
spoksodamos į mėnulį
sustingo sienos
namo sugrįžo
valkataujanti naktis

17

šėlsta beržų viršūnės
metalo riksmu grasina varnos
už grybų sienos
saugi miško aikštelė
galima statyti debesų pilis
mokytis paukščių kalbos

18

streikuoja šaligatvio plytelės
stogai kvėpuoja maištingu kaminų oru
pajuodo namų sienos
kariška rikiuote sustingo medinės tvoros
į miestą skverbiasi stikliniai dangoraižių tankai

19

džiugiai atviravo lietus
bet praeiviai nepanoro
išklausyti prieštvaninių legendų
ir nuo neskęstančių žodžių
prisidengė juodais skėčiais

20

į pakalnę rieda kreivas takas
kvatoja iškili varna
saugiai paslėpusi
septynmylius batus

21

artėjant vakarui
paaiškėjo vėjo kryptis
vakaro liūtimi
pajuodo eiklūs debesų žirgai

22

rūksta cigaretės
anglėja tabakas
kėdes klibina stalai

23

tolimų žvaigždžių nepaslepia tamsa
žvilgsniu patikslinęs lango gelmę
lubose atrandu baltą ratą
šuolio vartus

24

nepajudinama siena
į šalį nustūmė beržą
susmuko
laiptais užrakinta pakalnė

25

ištirpus lietaus pamatams
debesys ataugo žole
ir žaliai nudažė varnas

26

laikrodžio rodyklė
artėja prie stabilios padalos
...
ir nesustoja

27

tvoros atviros lietui
giliau į vėją grimzta pušys
sunku pagauti mišką
po medžiais
naktis
juodesnė nei žemė

28

drugeliai
žolės ramybė
atpildams
pavargusioms akims

29

mėnulio šviesa
sidabriniu balų rūku  
uždegė meldus

30

po varlių koncerto
nežinia iš kur
atplaukia liūdnos mintys

31

lygios lubos
plokščias stalas
lėkšta galva
o mintys vis sukasi
ir sukasi
apvalios taurės dugne

32

automobilio langas
stiklu užtvėrė kelią
iš vietos nejuda namai
nėra kur slėptis
ant šaligatvių ropoja
urzgiantys automobiliai

33

priemiesčių tvoros
slepia tuščius laukus
kad kelias prarastų kryptį
kad nepasiektum namų
pasuktum atgalios
ir atvėręs miglos duris
šoktum danguje

34

kai nustos snigti
lietumi prabils šlapdriba
ir vėl šaligatvius atras
paklydusios balos

35

ištrupėjusiais laiptais
į ežerą lipa medžiai
ir saugo debesis

36

ant parketo spjaudžiau nuodus
kol grindys pavirto duobe
- - -
į šalį pasitraukė siena
tik vienam žingsniui
į akmens tamsą

37

po žeme
užrakinti medžių sapnai
vėjo pagauta pieva laukia
gandrų sliekų ir varnų

38

nesipriešino vėjas
sugrįžau atgal į tuščią kavinę  
kol minčių sumaištis
neužduso rūku

39

lauką sušildė drėgmė
ilgas atodrėkis nutyso link miško
- - -
pažadinęs balas
į krūmus slenka pavargęs sniegas

40

kiauroje pavėsinėje
paslaptinga pašnekovė
migdė laisvas lietaus svajas
- - -
aukštas debesų pasakas
sekė
sena surūdijusi skarda

41

laužo ugnis
apkurtino šakų traškėjimu
ir naktis neišgirdo
kaip pirštų galiukais atsėlino rytas

42

pažvelki į klasikų piešinius
grožio kontūrai pastebimai keičia kryptį
dabar šviesa jau sklinda tavo iš vidaus

Vilnius, 2018 m.