Pradžia / Radikaliai
 

„Aš tikiu“: Holokausto siaubas – įspūdinguose dviejų jaunų menininkių paveiksluose

Pirmąsyk Lietuvos Žydų Bendruomenėje pamatęs paveikslą „Malda gete“, net krūptelėjau, – taip skausminga ir tikra, kad sunku buvo patikėti, jog tai paveikslas. Susidomėjau, kas sukūrė tokią įspūdingą parodą, prasmingai pavadintą „Aš tikiu“. Paaiškėjo, jog tai daug talentų turinčios (dailininkės, fotografės, filmų kūrėjos, rašytojos) vilnietės Isaiah Urken (Isaja Jurken) ir Simona Sirusaitė. Jos sutiko atsakyti į keletą klausimų (2017 02 07).

Mindaugas Peleckis
2017 m. Vasario 07 d., 17:59
Skaityta: 277 k.
„Aš tikiu“: Holokausto siaubas – įspūdinguose dviejų jaunų menininkių paveiksluose

Isaiah:

Kaip Jūsų nuostabi paroda atsidūrė Lietuvos Žydų bendruomenėje (LŽB), kokia tai paroda?

Mano vardas Isaja Jurken, baigiau Vilniaus Dailės Akademiją. Paroda LŽB atsidūrė po prezentacijos galerijoje „Šofar“. Jos idėja buvo buvusio Lietuvos vyriausiojo rabino. Pasiūliau parodoje sudalyvauti Simoną.

Dabar paroda bus rodoma Šolom Aleichemo gimnazijoje Vilniuje, vėliau – Jad Vašem muziejuje Izraelyje.

Ar tai pirmoji Jūsų tapybos paroda?

Jei tai galima pavadinti tapyba, taip. Anksčiau būdavo fotografijos ir vaizdo instaliacijos.

Papasakokite plačiau apie parodą.

Ji pritraukta prie Holokausto tematikos, atidaryta „Šofar“ galerijoje per Holokausto minėjimo dieną.

Norėta pavaizduoti tai, kas buvo, kas įvyko, kas išties yra svarbu.

Paroda vadinasi „Aš tikiu“?

Taip, hebrajiškai „Ani maamin“.

Paklausiu apie paveikslą, kuris bene labiausiai patiko – tai trys besimeldžiantys žmonės gete. Jie tartum gyvi. Kas labiausiai įkvėpė? Tikėjimas?

Archyvinės nuotraukos. Teko peržiūrėti daug Jad Vašemo archyvų, tai, kas vyko getuose, parodytas ir Abba Kovner (אבא קובנר‎‎; 1918 –1987, vienas žymiausių žydų poetų - M. P.), vėliau maketavau, kad stipriau atrodytų. Mano suvokimas – fotografiškas.

Kadangi mes labai atitolę nuo tų įvykių, būtina sąžiningai viską pavaizduoti, kad nereikėtų imti iš galvos.

Fotografija Jums artimiausia?

Fotografija ir dokumentinis kinas. Akademijoje pasisėmiau ir piešimo įgūdžių.

Ką dar esate sukūrusi?

Daug tarptautinių projektų, susijusių su tais įvykiais. Tai buvo lenkų, vokiečių, Baltijos šalių projektas, kuris vyko Aušvice, Buchenvalde. Daugiausia tai buvo lenkų iniciatyva. Kalbėjomės dokumentiniuose filmuose su liudininkais.

Tai parodos idėja – Jūsų, o ja užkrėtėte kolegę?

Taip.

Simona:

Kaip prisijungėte prie projekto?

Projektas kilo bešnekant. Ši tema visada aktuali. Jai įgyvendinti reikėjo maždaug pusmečio.

Tai pirmoji bendra Jūsų paroda?

Mano apskritai pirma, jei nekalbėsime apie studijų metus.

Po parodos atidarymo Bendruomenėje viena moteris pasiūlė ką nors šviesesnio padaryti, tai sugalvojom tęsti tematiką apie žydų folklorą.

Šis dalykas, Holokaustas, niekada neturi būti pamirštas. Tai suvokia kiekvienas padorus žmogus. Jūs savo akimis matėte tikrus kadrus iš to siaubo. Koks įspūdis?

Liudininkų, kurie buvo Aušvice, getuose, pasakojimai – neįkainojami.

Paroda iš tiesų daro ypač stiprų įspūdį. Ačiū Jums abiems už ją.

Nuorodos:

http://www.lzb.lt/2016/11/11/kvieciame-i-isaijos-jurken-ir-simonos-rusaites-tapybos-darbu-paroda-animaamin
http://www.jewishcenter.lt/galerija-sofar
http://www.jewishschool.lt
https://www.facebook.com/IsaiahUrkenPhotography/?pnref=lhc
http://www.proza.ru/avtor/shaya
http://severusa.deviantart.com
https://fera.carbonmade.com

Komentarai