Bertas 11

- Tai taip šaunu... Ar gausi bent bronzą?

- Ar žinai, kad tik sidabro medalis yra tikras, 100 proc. sidabro, aukso medalis tėra 1,2 proc. aukso, kitkas - sidabras (paauksavimui tie 1,2 proc.), o bronzos medalis - iš vario ir šiek tiek cinko...

- O gal tu nori kobalto arba urano medalio! – šaipėsi Kleopas.

- Ko? Balto? Ura... No... Odnako, kodėl taip šneki?

- Bertai, jai tu būtum labai blogoje kompanijoje, aš tave gerbčiau, o dabar tu - niekas!

Įskaudintas Bertas name vaiduoklyje įkūrė diskoteką. Sugužėjo visa mokykla ir stebėjosi itin keistu Berto šokiu. Jis artistiškai bėgiojo sienomis, buvo net nukritęs ant lubų... Paranormalu ir tai, kad Bertas nėra buvęs jokioje diskotekoje. Turbūt jį supainiojo su antrininku, kurio nebuvo (?). Šis įvykis sukėlė įtarimą policijai, todėl Bertą norėjo pasodinti į kaliūzę. Padoriai, civilizuotai visuomenei nereikia nindzės, ateivio, tarzano. Tik filmams. Bertą išgelbėjo advokatas Aitvaras (mitologinė būtybė, virtuoziškai apsimetusi žmogumi), ir po šio įvykio Bertas prisiekė sau:

- Studijuosiu mitologiją!

O tuo metu, kai jaunimas šėlo ir šoko, Bertas, iki pat uždarymo prasėdėjęs bibliotekoje ir studijavęs papuasų kalbas, nuslinko į tamsią, niūrią dykvietę. Čia jis mokėsi šaudyti. Galingas, tylus šūvis ir auka gatava... Bertas šaudė tik į senus, jau niekam nereikalingus taikinius. Naujų taikinių Bertui buvo gaila - iki pat širdies gelmių!

Vilnius, 2016 m.