Didysis Žaidimas. 3 (revanšistinis) Dravenio ėjimas (pralaimėjimo link)

- Žinau, kad nurimsiu, tik nuo Žaidimo lentos nušlavęs visas figūras. O kokia visų figūrų prigimtis? Gal jos tėra tik mano sąmonės atspindys, projekcija... Tuomet, užuot kovojęs su chimeromis, aš turiu įveikti save...

- Didysis Žaidimas yra stipresnis nei tu manai. Matrica bet kada gali smogti atsakomąjį smūgį, jeigu tu pradėsi maištauti prieš Sistemą... – įspėjo Galigantas, - geriau žaiski pagal taisykles... Turi savo figūras ir padaryki gerą ėjimą.

- Didysis Žaidimas, koks bebūtų didelis – yra tik uždara sistema, o mano Sąmonė yra begalinė...

- Nepamiršti, kad tavo Sąmonė transliuoja Didįjį Žaidimą. Ar tu gali įveikti, nugalėti save?

Dravenis atidžiai pažvelgė į referentą.

- Tu ne Galigantas!

- Kodėl?

- Šneki per daug protingai...

Referentas pavirto balta Mirties figūra.

- Įspėjau, ateiki pas mane...

Dravenis drąsiai pakilo nuo kėdės ir nukrito tiesiai ant Didžiojo Žaidimo lentos.

- Atėjau, ir kas dabar?

- Tu mirsi ir pavirsi Didžiojo Žaidimo figūra, - kvatojo Mirtis.

- Tai tu, Mirtie, esi tik figūra, o aš amžinas Žaidėjas.

- Nebūk toks tikras!

Mirtis ištirpo ore, o Dravenis stovėjo didžiulėje pievoje. Prie jo prišliaužė Karališkoji Kobra.

- Tik vienas kirtis – ir tu jau figūra!

- Kirsk! – sušuko Dravenis.

- Nesitikėjau... – nuliūdo gyvatė, - jeigu tu nebijai ir netiki mano nuodais - aš bejėgė.

- Kirsk! – reikalavo Dravenis.

Gyvatė pradėjo ryti savo uodegą ir tapo Tobulu Apskritimu. Dravenis drąsiai įžengė į vidų.

- Dabar aš saugus!

Ir pačiu laiku. Minios šmėklų, pabaisų, siaubūnų apsupo užburtą ratą, bet niekas negalėjo į žengti į vidų.

Staiga prie rato atslinko sena sulinkusi Ragana.

- Kažkada aš buvau jauna ir graži...

- O dabar esi išmintinga, - seną, nelabai juokingą anekdotą skėlė Dravenis.

- Tu geras mokinys. Jeigu šį ratą padalysi į dalis – tiek ir turėsi Visatos modelių.

- Na, o mano prigimtis?

- Jeigu žaidėjas aklas, ir nemato savo Tikrosios prigimties, kaip jam gali padėti figūra?

- Na, baik, Draveni, tikroji prigimtis yra įsčios.

Ragana dingo. Viskas prapuolė. Dravenis sėdėjo prie Didžiojo Žaidimo lentos, o priešais Guru Guru ir laukė ėjimo.

Guru Guru išsitraukė nardus. Kadaise jam labai nesisekė jais lošti, vienas jam labai patinkantis žmogus mokė, bet Guru Guru buvo beviltiškas. Dabar teks bandyti atsilošti su Draveniu.