Pradžia / Radikaliai
 

Sapnas. Virsmas. Meškos, pacukai ir bitės

Kai mūsų pasaulį netikėtai nutvieskė vaivorykštinė šviesa, ir viskas jau nebebuvo taip, kaip buvo anksčiau, visame mieste tartum cirke pasimatė žmonės žvėrių veidais.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Lapkričio 28 d., 13:01
Skaityta: 80 k.
The Residents - Elmer's Song

Totemai buvo matyti visur. Kai kurie panašėjo į Salvadoro Dalí, kiti – į Hieronymuso de Boscho pieštus veidus, dar kitų fizionomijų makabriškumas priminė siaubingiausius demonologijos vadovėlius. Pasitaikydavo vienas kitas apsišaukėlis „jėzus“, na, tas, iš filmo, kur ilgais plaukais ir baltaodis, nors istorinis Jėzus, be abejonės, buvo nedidukas ir tamsaus gymio.

Guru Guru ėjo gatve. Kaip tik prie buvusio „Lietuvos“ kino teatro (tada jam ir šovė į galvą mintis: „O gal čia jau visa Lietuva tapo buvusi?“) sutiko vienaragį – gražų gyvūną, tačiau jo rago įdūrimas mirtinas, todėl su juo bendrauti neįmanoma.

Jūs net neįsivaizduojate, kas dėjosi Vilniaus Senamiestyje, Naujamiestyje (kur gausu valstybės tarnautojų), o ką jau ten kalbėsime apie Žvėryną!

Keista, kad daugelis tų, kurie totemizavosi („Gal čia ir yra apokalipsė – visi totemizuojasi, parodo tikruosius veidus, ir amen aleliuja“, – mąstė Guru Guru), ant rankų arba ant kaklų (kai kurie jų buvo sustambėję kaip zebrų – galvos tai didelės) nešėsi auksines cepūras (negraž. žarg. grandas). Tos grandos vilkosi iš paskos kaip vestuvinių suknelių šleifai, o gal kaip praeities šleifai, o gal ne vilkosi jos, o ten buvo vilkai...

Guru Guru šioje maišalynėje nieko nebesuprato. Kur šviesūs, dvasingi veidai? Ką, mieste jų nėra? Ne, netiesa. Jie buvo matyti, tačiau dažniausiai šviesiaveidžiai gyvūnagalviai totemai buvo nedidukai, kuklūs, nekrito į akis, todėl ir iš pradžių susidarė įspūdis, jog tarp visos tos briedienos, pacukienos ir bebrienos nesimatė nė vieno normalaus, tarkim, katino, šuns, vilko, varno, ką jau ten kalbėsi apie stirną, varlę ar mešką, ar bitę.

Iš tikro visur visokių buvo. Visame pasaulyje...

***

Iš borto žurnalo, 2014 11 28, 12:57 val. Tarptautinė kosminė stotis.

Žemėje, kiek aplink ją skrendame, visur fiksuojami, tiksliau, fotografuojami ir filmuojami, įvairūs gyvūnai ant žmonių kojų. Kas vyksta Žemėje, nežinome, ragelio disperečis nekelia. Internetas tapo vientisa zoofilija. Bijom grįžti į Žemę. Bet kuriuo atveju suktis aplink ją gražu. Ša la la la la... 

Komentarai