Pradžia / Radikaliai
 

Sapnas. Demagogai

Guru Guru su Draveniu ne kartą yra susidūrę su demagogais.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Lapkričio 23 d., 14:07
Skaityta: 40 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Demagogai būdavo neprastai išsilavinę, protingi, apsiskaitę, išmanantys įvairius menus, mokslus, amatus. Vis dėlto jie buvo demagogai, daugšnekiai, tokie, apie kuriuos prieš pustrečio tūkstančio metų kalbėta Graikijoje. Tiesa, dabar mažai kas pamena tokius tų laikų demagogus kaip Kleoną, gal toks jau jų likimas: manipuliuoti masėmis, o kadangi tai, ką jie mėgsta sakyti, nenuoširdu, neturi išliekamosios vertės. 

XXI a., kai šioje visatoje gyveno Guru Guru ir Dravenis, buvo daug demagogų. Nuo jų įsiskaudėdavo galvą, nes jie amžinai jausdavosi teisūs. Vieni pateisindavo vienos nakties nuotykius, kiti mokslo progresą, tretiems širdis tebuvo fizinis organas, o ne metaforiškasis sufijų qalb arba kad ir Rerichų aprašytoji Širdis, kuria buvo siūloma galvoti. Borisas Grebenščikovas vienoje dainoje sakė, kad mus gali išgelbėti tik širdis, nes protas jau neišgelbėjo. 

Protingų žmonių daug, išmintingų, mąstančių širdimi, mažai. Guru Guru ir Dravenis stengėsi būti vienais iš jų. Tai ne visada būdavo lengva, tačiau jų pasirinkti keliai (nors ir gana skirtingi, bet daug kuo panašūs) vedė į tikslą, kurio jie siekė.

Pataikavimas masėms visada atnešdavo trumpalaikį populiarumą, tačiau kas, išskyrus Antikos žinovus, geriau pamena Kleoną, o ne Platoną? 

Komentarai