Pradžia / Radikaliai
 

Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 15. „Pramanai“ (video)

Legenda tampanti grupė iš Vilniaus „Pramanai“ feisbuko paskyroje kukliai prisistato taip: „Čia nebuvo jokių mitų, sakmių ar susikūrimo legendų. Grupės narių sapnuose tąsyk nesivaideno nei geležiniai vilkai, nei trumpasijonės mūzos. Jie neatėjo kurti legendų, jie atėjo groti. Buvo Liepos sekmadienis. Trys vyrai, Laurynas, Gediminas ir Mykolas, iki šiol groję atskiruose projektuose, vasariškai tingų ir nedarbingą metą nusprendė išnaudoti kūrybinių ambicijų realizavimui ir susiburti į grupę. Taigi tuomet, kai vieni drybsojo prie jūros, ežerų ar mėgavosi kitais vaizdingais kraštovaizdžiais, kiti, tuo tarpu, skrupulingai rinko liepų žiedus artėjančiai žiemai, šis trio kvietė žmones į pirmąjį savo koncertą... Ir čia nereikia daugiau žodžių, čia istorija prasideda ir toliau vystosi pati. Jūs turite unikalią galimybę stebėti jos pradžią ir tapti dalimi – tereikia ateiti. Kur? Tiesiog ateiti į koncertus, tiesiog klausyti ir išgirsti.“

Mindaugas Peleckis
2014 m. Spalio 24 d., 15:28
Skaityta: 229 k.
Pramanai - Laikinai
Pramanai - Ant žemės
Pramanai - Pasibaigus giesmėms

„Grupės veikliosios medžiagos arba tiesiog kūnai, širdys ir sielos, kurios laukia Jūsų plojimų koncertuose“:

Mykolas Jokubauskas - balsas, gitara, dainų rašymas;

Laurynas Vaitulevičius - gitara, garsų spalvos, aranžuotės;

Gediminas Stankevičius - būgnai, perkusijos, aranžuotės, muzikos pulsas;

Nuorodos:

www.pramanai.lt

www.facebook.com/pramanaimuzika (nuo 2014 07 03)

https://www.youtube.com/channel/UCr02Lwo9vF4zfO73KgnDN3Q

https://plus.google.com/+PramanaiLt

Interviu (2014 10 24):

Kas sugalvojo tokį grupės pavadinimą?

Mykolas Jokubauskas. Grupės pavadinimą pasiūliau aš. Man patinka fantastika ir viskas, kam kurti žmonės naudojasi vaizduote. Mes atliekame savos kūrybos dainas, kurių išieškojimui skiriame daug laiko. Visa, ką sukuriame, ir yra Pramanai. Taip pat kaip ir sistema, kurioje žmonės 5 dienas per savaitę skuba į kažkieno išgalvotas įtampos kupinas vietas. Tik skirtumas tas, jog mūsų kuriami Pramanai, padeda tą įtampą atleisti ir bent trumpam nustoti skubėti bei pasimėgauti būvimu klausant mūsų muzikos.

Ką manote apie garso meną /eksperimentinę muziką /garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Mykolas Jokubauskas. Garso menas, eksperimentinė muzika, garsovaizdžio menas... manau, tai nepaprastai talpios sąvokos, atveriančios didelį kūrybinį potencialą, beribes išraiškos erdves... nuostabūs menai. Iškart atsiminiau Frank Zappą, grojantį dviračiais Steve‘o Alleno televizijos laidoje. Manau, šie menai gali turėti ne tik estetinę, bet ir praktinę reikšmę, nes eksperimentai yra vienas iš būdų atrasti kažką, ko iki tol nebuvo. Pastebėjau, jog žmonės dažnai nežino, kas jiems patinka iki tol, kol susiduria su tuo. Pavyzdžiui, aš nežinojau, kad man patinka Bitlų muzika, kol jos neišgirdau. Tikiu, kad taip pat gali būti su muzikos ir kitų menų sritimis kurios dar tik atsiras. Todėl nors ir nemažą dalį „Pramanų“ muzikos kuriame naudodamiesi esamų muzikos praktikų ir stilių patirtimi, didesnę dalį paliekame eksperimentams ir ieškojimams, kūrybai su noru, jog mūsų įdėtas darbas turėtų įtakos muzikos, kaip meno srities, judesiui pirmyn. Šiuose menuose, kaip ir kituose, labiausiai vertinu estetinį grožį – kuo geresnius jausmus man tai sukelia ir kuo ilgiau jie tęsiasi, kuo didesnę išliekamąją vertę pajaučiu – tuo labiau man tai patinka.

Laurynas Vaitulevičius. Labiausiai vertinu originalius kūrėjus, kurių kūryba yra aukštos meninės vertės, bei nėra sugadinta vartotojiškos populiariosios kultūros.

Gediminas Stankevičius. Garsas – priemonė sukelti emociją, priversti žmogų atitinkamai vibruoti. Eksperimentinė muzika kaip ir bet kuri kita – gali priversti vibruoti žmogų tiek teigiamai, tiek neigiamai, tad sunku vienareikšmiškai pasakyti kaip dažnai tai kūrėjams pavyksta... Teatras ir audiovizualinis menas man atrodo įdomiai, o tinkamai panaudotos šios priemonės gali padėti pasiekti gerą efektą :)

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Muzikos grupė „Pramanai“ (2014 m. liepos mėnuo, Vilnius):

Mykolas Jokubauskas, 1990 Kudirkos Naumiestis;  - Balsas, gitara, dainų rašymas

Laurynas Vaitulevičius, 1988-01-01; - Gitaros, garsų spalvos, muzika

Gediminas Stankevičius, 1989 Vilnius; - Būgnai, perkusijos, aranžuotės, muzika

Susipažinimo su muzika aplinkybės.

Mykolas Jokubauskas. Apie 1990 metus, dar gulėdamas lopšyje, iš tėvų reikalavau, kad pakartotų lopšinę ne vieną kartą. O kalbant apie rimtesnį susidūrimą, po pradinių klasių (apie 2001 metus) pradėjau lankyti gitaros būrelį, po to (2004 metais) muzikos mokyklą. Nuo 2005 metų namie savarankiškai užsiimu eksperimentiniais įrašais, instrumentų tembrų, garso efektų paieškomis. Muzikos mokykloje mokiausi gitaros specialybės bei lankiau dainavimo ansamblį. 2006 metais dainavau miesto suaugusių chore bosu. Tuomet atrodė, jog prie muzikos prisiliečiau per vėlai. Dabar tokie svarstymai „per vėlai“ man kelia juoką.

Gediminas Stankevičius. Su muzika susipažinau septynerių. Tuomet per prievartą tėvų buvau nuvestas į muzikos mokyklą, chorą „Sakalėlis“ (Vilniuje), jis, berods, ir dabar egzistuoja VRM rūmuose. Nors ten pradainavau penkerius metus, kartu mokiausi solfedžio, groti pianinu, mokyklos nebaigiau ir neapsikentęs išėjau, bet vėliau, praėjus gal dar penkeriems metams, visgi supratau naudą to, ką man davė bazinės žinios, įgytos „Sakalėlyje“. 2004 m. pradėjęs groti mušamaisiais gana greitai daug ką suprasdavau. Tik atsisėdęs prie būgnų jau sugebėjau iš pojūčio groti paprastus bliuzo, bossanova, swing‘o ritmelius, nors teoriškai net nežinojau, kokie tai ritmai. Taip pat dar dabar jaučiu, kad „Sakalėlyje“ išsiugdžiau neblogą klausą, kas man, kaip muzikos teorijoje nestipriam muzikantui, padeda išspręsti nemažai muzikinių kliūčių / užduočių.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti / jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Mykolas Jokubauskas. Pirmoji grupė, kurioje grojau, buvo mokyklos estradinis ansamblis. Tuomet man buvo 13 metų, grojau bosine, elektrine bei akustine gitaromis. Kadangi kasmet buvau grupėje jauniausias, po kelių metų atėjo laikas, kai mokykloje likau vienintelis grupės narys – tuomet pradėjau rašyti savo dainas ir jas atlikinėti vienas. Pirmuoju savo muzikiniu kūriniu laikau dainą „Laikinai“ kurią atliekame ir su grupe „Pramanai“. Netrukus turėtų pasirodyti šios dainos studijinis įrašas.

Laurynas Vaitulevičius. Pirmoji buvo metalo grupė „Endarkenment“.

Gediminas Stankevičius. Pirmąją grupę sukūriau tuomet dar Vilniaus Baltupių vidurine besivadinusioje mokykloje (berods, dabar – Baltupių progimnazija). Kartu su klasioku Linu Karaliūnu, kuris, beje, dabar yra labai geras džiazo pianistas, nors tada grojo bosu... Grojome daugiausia bliuzą, „The Beatles“, B.B. Kingo cover‘ius, buvo ir paprastučiai savi kūrinėliai bliuzo tematika. Pamenu, pirmą koncertą turėjome, kai tebuvau lietęsis prie būgnų pora savaičių – grojome mokytojų dienos šventėje, o uždarbio gavome didelį maišą saldumynų. Vėliau sekė įvairios grupelės, kuriose ilgai neužsibūdavau, gal verta būtų paminėti visai įdomią grupę „Middle Mountain Drive“, su kuria turėjome ne vieną koncertuką (stilius alternative-psychodelic rock, kažkas link „The Doors“). Tai taip pat buvo pirmoji grupė, su kuria iš grojimo pradėjau gauti kažkokias pajamas. Pirmoji rimtesnė grupė, su kuria realiai pradėjau užsidirbti pragyvenimui kaip muzikantas ir kuri tapo vienu iš katalizatorių mano tolimesnei karjerai, buvo šiuo metu gana gerai žinomas pop-rock kolektyvas „Arbata“.

Kokiose grupėse grojote ir kada?

Mykolas Jokubauskas. Nuo 2006 m. kaip Mykolas Jokubauskas (myka), tai –  solo pasirodymai. Nuo 2014 m. – „Pramanai“.

Laurynas Vaitulevičius. Grupėje „Chandanam“.

Gediminas Stankevičius. Baltupių vidurinės mokyklos Blues band – 2004-2005, „Middle Mountain Drive“ 2007-2008, „Arbata“ 2008-2011, „Meilės Fontanai“ 2011-2012, „Retired Musicians Social Club“ nuo 2009 m. iki dabar, „Vibegang“ nuo 2014 m. iki dabar, „Pramanai“ nuo 2014 m. iki dabar, „Wild Wilbur Bunch“ nuo 2013 m. iki dabar. 

Daug groju Jazz, Latin muzikos, dalyvauju įvairiuose projektuose, kurių nelabai priskirtina pavadinti grupėmis, nes susiburiama daugiau tik prieš grojimus ir juose autorinės kūrybos daug nėra. Apskritai nuo prisijungimo prie „Retired Musician Social Club“ 2009-aisiais visiškai persiformavau grynai  nuo rock-blues krypties muzikanto, prie kur kas universalesnio, grojančio nuo kubietiškos, braziliškos muzikos iki funk, modern jazz, rockabilly ir pan.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Mykolas Jokubauskas. Įvairūs demo ir eksperimentiniai įrašai, kurių galima rasti internete nuo 2004 metų.  Tuomet vadinausi savo vardo trumpiniu „myka“ arba tiesiog vardu ir pavarde. Šiuo metu su grupe „Pramanai“ ir keliais kitais muzikantais įrašinėjame keturias dainas skirtas lietuviškoms radijo stotims. 

Laurynas Vaitulevičius. „Chandanam“ – „Whispers of silent colours“.

Gediminas Stankevičius. Ainis ir Gediminas Storpirščiai – „Pranciškaus sodai“ CD 2008, „Arbata“ – „S.O.S“ CD 2011, „Wild Wilbur Bunch“ – „Psychobilly Killed my Girlfriend“ (vaizdo klipas, 2013).

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Mykolas Jokubauskas. „Vilniaus Universiteto Bardų Festivalis 2008“, „Purpurinis Vakaras 2010“, „Senamiesčio Žiogas 2011“, autoriniai koncertai muzikiniame klube „Balti Drambliai“ ir „Vilniaus Mokytojų Namuose“ ir, žinoma, koncertas 2011 metais Alytuje (pavadinimo nepamenu), per kurį neplanuotai susitikome ir nerepetuotai bei labai maloniai sugrojome (mūsų kalba: „išsitaškėm“ ) su geriausiu gitaristu, kuriuo man kada yra tekę groti – Laurynu Vaitulevičiumi – jis dabar grupės „Pramanai“ gitaristas bei muzikos bendraautorius.

Laurynas Vaitulevičius. „Yaga“, „Gaia“, „Birštonas Jazz“, „Ferrum Frost“, „Tai aš“, „Gitarų fiesta“, „Gitarų šėlsmas“ ir kt.

Gediminas Stankevičius. „Vilnius Mama Jazz“, „Vilnius LIVE“, „Birštonas Jazz“, Elektrėnai Jazz Jaunystė“, „Baltijos garsas“, „Mondopolitani Art Fest“ (Italija). Įsimintiniausia buvo, berods, 2008 metais, su „Arbata“ dviejuose koncertuose Kauno sporto halėje ir Vilniaus Utenos pramogų arenoje daugiatūkstantinei auditorijai apšildėme „Electric Light Orchestra“ – grupę, kurią tuo metu labai mėgau ir „ant repeat‘o“ sukosi daug jų kūrinių... Po savo pasirodymo pirmą kartą gyvenime tokiam kiekiui žmonių (Kaune buvo apie 3000-3500) dar išsižiojęs atklausiau ELO, galėjome užkulisiuose pabendrauti su grupės nariais.

Kur grojate, ką kuriate dabar?

Mykolas Jokubauskas. Šiuo metu su muzikos grupe „Pramanai“ grojame klubuose, baruose bei neoficialiose koncertams tinkamose vietose. Kartais festivaliuose, poezijos renginiuose bei privačiuose koncertuose groju vienas ar susikooperuoju su kitais muzikantais. Kadangi nusišypsojo laimė būti  šalia nuostabių muzikantų, kurie praplečia mano muzikinės kūrybos ribas, šiuo metu mėgaujuosi dainų rašymu. Mūsų kūryboje dominuoja bliuzo, kantri, roko, regio, fanko, džiazo, pop bei indie stiliaus dainoms būdingi bruožai.

Laurynas Vaitulevičius. Grupėse: „Pramanai“, „Undan“, „Stara Nova“, „Meu som“.

Gediminas Stankevičius. Dabar savarankiškai daugiausia studijuoju Lotynų Amerikos muziką (samba, baião, afoxê, salsa), taip pat tobulinuosi džiaze, kitose dominančiose stilistikose. Stengiuosi nuolat ieškoti ką galiu patobulinti savo grojime, nes noriu gerai jaustis ne tik grodamas, bet ir klausydamasis įrašų, kuriuose įamžintas mano grojimas. Dažnai groju su „Retired Musicians Social Club“ jazz trio (https://soundcloud.com/rmsc_jazz, www.rmsc.eu, Linas Karaliūnas – klavišiniai, Gediminas Svilas – kontrabosas, aš – mušamieji), kas liečia kūrybą, realizuojuosi „Pramanuose“, „Wild Wilbur Bunch“ kolektyvuose. Prieš savaitėlę pradėjau muzikuoti su funk\trip-hop\electronica kolektyvu „Vibegang“, bendradarbiauju su reperiu Adomu Strazdu („Skelling“), elektroninės muzikos kūrėju Dariumi Vatukausku (CHD, „Chromatik D“), gitaristu-dainininku iš Italijos Antonio Palmisani, buvusiais „Baltic Salsa Orchestra“ dainininkais Federico Manzanaresu (Argentina) ir Migueliu Jimenezu (Ispanija), kompozitoriumi iš Čilės Cristobalu Rey. Žodžiu, veiklos yra daugiau nei bet kada anksčiau ir, tikiuosi, jos tik daugės, o man pavyks visur suspėti :)

Pagrindinės įtakos - nuo muzikos iki bet ko.

Mykolas Jokubauskas. Oi, vargeli... Muzikoje: „The Doors“, Bob Dylan, „Pink Floyd“, Stevie Wonder, Ray Charles, Frank Sinatra, Elvis Presley, „King Crimson“, Robert Fripp, David Bowie, Damon Albarn ir t.t. Kitos įtakos: Jeanas Baudrillardas, Platonas, Aldousas Leonardas Huxley‘is, Jamesas Douglas Morrisonas, Carlosas Castañeda. Pačiai dainų rašymo pradžiai didelę įtaką turėjo kadais buvęs „dievukas“, o dabar draugas Domantas Razauskas. Šiandien įtaką turi šie, o ryt jais gali būti visai kiti.

Laurynas Vaitulevičius. Tai – žymiausi gitaristai: Sylvain Luc, Andy Timmons, Steve Vai ir kiti, bei kompozitoriai Steve Reich, John Adams, Vaughan Williams ir kt.

Gediminas Stankevičius. Didžiausią įtaką daro gyvenimo vingiai... Prieš šešerius metus nežinojau, kas yra bossanova, o dabar tiesiog „kaifuoju“ klausydamas braziliškų melodijų ir tą muziką detaliai studijuoju.

Mėgstamiausi / labiausiai vertinami Lietuvos / užsienio muzikantai / grupės.

Mykolas Jokubauskas. Lietuvos: „G&G Sindikatas“ – nuo paauglystės mėgstu juos, temas, vokalisto žodyną; Marijonas Mikutavičius – jis kartais paliečia mano širdžiai artimas temas; Stasys Povilaitis – jis man lietuvių Frankas Sinatra; „Kardiofonas“; „Aitvarai“; „Gėlių Vaikai“. Šiuo metu mėgstamiausi užsienio: Ray Charles, Muddy Waters, Bob Dylan, „The Doors“, Jimmy Hendrix, „Queen“, „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“, „Cream“, Bob Marley, Michael Jackson, „Tears For Fears“, Sting, „Coldplay“, John Mayer, Damon Albarn.

Laurynas Vaitulevičius: Jų yra labai daug, visi tie, kurie padarė įraką mano muzikiniam keliui.

Gediminas Stankevičius: Vertinu visus, kurie dirba kokybiškai: nesvarbu ar jie groja metalą, ar popsą – jei matau, kad žmones įdėjo darbo, groja, dainuoja kokybiškai – aš jiems spaudžiu dešinę net jei ta muzika nėra mano skonio.

Visa kita, ko nepaklausiau - tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Mykolas Jokubauskas. Kol kas linksmiausius prisiminimus esu linkęs pasilikti vakarams su draugais, o mažiau linksmi nelabai įdomūs pasakojimui.

Gediminas Stankevičius. Prieš keletą metu su „Retired Musicians Social Club“ vykome beveik mėnesiui į Vokietiją. Ten atsidūręs supratau, kad neturiu jokio asmens dokumento, o policija gana dažnai mėgsta tikrinti užsienietiškus automobilius... Prašiau, kad man į Diuseldorfą paštu atsiųstų bent pasą, nes baiminausi, kad nekiltų problemų, jei bus eilinis patikrinimas, tačiau laukiau laukiau ir nesulaukiau. Galiausiai išėjo taip, kad su chebra atgrojome, atbuvome ten tą nepilną mėnesį, saugiai grįžome, o paso taip ir negavau. Pasirodo – pasas buvo atvykęs į Diuseldorfą, tačiau man nebuvo pranešta, kur ir kada jį galiu atsiimti, taigi po kurio laiko jį paprasčiausiai išsiuntė atgal į Lietuvą ir atsiėmiau jau Vilniuje... Štai tokia išėjo istorija, kaip aš ir mano pasas „atskirai keliavome“ po Vokietiją...

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Mykolas Jokubauskas. Aš vis labiau jaučiuosi aš: kasdien muzikuoju ir beveik kasdien užsiiminėju kompiuterių programinės įrangos architektavimu /programavimu. Beveik visąlaik mintyse lipdau dainos tekstą ar muziką ir neabejotinai visąlaik vaidinu save. Turbūt aš aktorius, tik ne kino ir ne teatro, o gyvenimo, – vaidinu save. Mokausi pažintį šį vaidmenį, tikiuosi, kad jo užteks visam šiam gyvenimui ir nereikės kitų vaidmenų…

Laurynas Vaitulevičius. Muzikantas.

Gediminas Stankevičius. Labiau muzikos ir gyvenimo inspiruotas.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Mykolas Jokubauskas. Jeigu Pašaukimas yra stiprus noras, tuomet, manau, meninko Pašaukimas, kaip ir visi kiti, egzistuoja. Stebint žmones nesunku pastebėti, jog kai kurie iš jų yra gabesni už savo bendraamžius kokioje nors srityje. Manau, tai labai susiję su žmogaus aplinka: tėvais, draugais, garsine bei vaizdine aplinkomis, gyvenimo būdu ir net maistu. Tačiau mėgstu stebėti, kaip laikui bėgant, mažiau gabūs savo darbu aplenkia tuos, kurie iš prigimties kadaise buvo gabesni už juos, bet įdėjo mažiau darbo. Galbūt talentas yra daryti tai, ką mėgsti ir įdėti 99,(9)% savo jėgų, kad tai padarytum?

Laurynas Vaitulevičius. Mano atveju – 99 proc. darbo.

Gediminas Stankevičius: Manau, yra, nes darbas „vardan darbo“ malonumo neteikia. Turi mylėti tai, ką darai, tada ir darbu to pavadinti negali :) Kas dėl muzikinės sėkmės, sutinku, kad pats talentas iš savęs aukso grynuolio neišlipdys – reikia gerokai paplušėti. Talentas tiesiog kai kuriuos dalykus padeda perprasti greičiau, tai lyg savotiška intuicija – šeštasis pojūtis.

Pramanai

Komentarai