Pradžia / Radikaliai
 

Menininkas iš Nigerijos E. A. Oyekola: "Dažnai savo darbams neduodu pavadinimų, bet kviečiu žiūrovą mąstyti ir analizuoti kartu"

Nigerija - didžiulės etninės ir kultūrinės įvairovės šalis, su daugybe religijų, išsaugotų senųjų papročių ir tradicijų. Nors šalyje klesti didžiulė korupcija, daugybė politinių, nesantaikos problemų, kartu su didžiule jėga klesti kultūra ir dvasingumas. Čia daugybė nuostabių kuriančių žmonių. Su vienu iš jų noriu supažindinti radikaliai.lt skaitytojus.

Zita Vilutytė
2013 m. Vasario 22 d., 18:38
Skaityta: 368 k.
(C) Ellis Adeyemo Oyekola
(C) Ellis Adeyemo Oyekola

Pristatau: Ellis Adeyemo Oyekola, penkiasdešimt aštuonerių menininkas is Nigerijos. Dirba vyresniuoju dėstytoju Politechnikos institute Ibadano departamente, Nigerijoje, dėsto tapybą ir taikomąją dailę. Yra Nigerijos Oyo valstijos menininkų sąjungos pirmininkas bei Oyo valstijos bendruomenės pirmininkas. Taip pat  - Afrikos meno ir dizaino centro Ibadane direktorius. Yra baigęs magistro studijas Afrikos vaizduojamojo meno srityje ir šiuo metu ruošiasi įgyti mokslų daktaro laipsnį (meno istorija) Commonwealth Open universitete Anglijoje.

Prisistatykite Lietuvos skaitytojams ir meno gerbėjams.

Aš gimiau 1954 m., taip vadinamoje Jorubos Karališkojo  Medžio drožėjų šeimoje, AJIBOGUNDE vakarinėje Nigerijoje, Ogbomose. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą įgyjau Ganoje,vėliau persikėlėme į Nigeriją. Baigiau Ahmadu Bello universitetą Zarijoje, vėliau įgyjau magistro laipsnį, šiuo metu dėstau ir esu užsiėmes labai plačia visuomenine veikla.Dalyvauju įvairiuose meno projektuose, kūrybinėse laboratorijose įvairiose pasaulio šalyse, rengiu personalines ir dalyvauju grupinėse parodose. 2008 m. Egipte dalyvavau tarptautinėse menininkų dirbuvėse, taip pat rezidavau Air Le Parc, Pampellon, Prancūzijoje. Dalyvavau daugybėje bienalių, meno mugėse Panafeste, Uagadugu, Burkina Fase. Daugelyje akademinių žurnalų spausdinami mano straipsniai. 2009- 2010 Atlantoje, Džordžijos valstijoje dalyvavau tarptautinėje menininkų programoje, tais pačiais metais kūriau Zambijoje, o Livingstone dalyvavau meno projekte „Insarkartists workshop“.

Greta viso kūrybinio darbo, kuris man teikia didelį džiaugsmą, esu laimingai vedęs ir Dievo palaima yra mano vaikai.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą?

Visų pirma esu Afrikos menininkas, mano darbo stilius abstraktus ekspresionizmas, kuris apima spalvų judėjimą ir sąveiką, siekiant harmonijos.Mano darbuose gausu gemetrinių formų ir siluetų.Vyrauja Afrikos kaukių motyvai, daug skulptūrinių vaizdų.Naudoju tradicinį dažymo būdą adire, tautodailės siuvinėjimų motyvus, kurie suteikia dramatišką vizualinį efektą. Mano išraiškos stilius vadinamas Neo-Oyekolaforms. Pagrindinės idėjos, kurias noriu perteikti žiūrovui grindžiamos socialinėmis, kultūrinėmis, politinėmis ir filosofinėmis temomis. Mano darbai yra labai tinkami sienų freskoms, spaudai ant tekstilės,  drabužių taip pat net gi sienų apmušalams.

Kokios temos dominuoja jūsų kūryboje?

Temos labai įvairios. Mane domina socialinės problemos, bendražmogiški klausimai - kultūra, politika, prekyba, ekonomika, filosofija, aplinkos apsauga, socialinis teisingumas, religija ir korupcija. Dažnai savo darbams neduodu pavadinimų, bet kviečiu žiūrovą mąstyti ir analizuoti kartu.

Jūsų darbai išsiskiria linijos ryškumu, spalvų subtilumu, gausia ornamentika. Kokią reikšmę teikiate ornamentui savo kūrinyje? Ar tai yra autentiški jūsų šalies ornamentai? Manau, tai ne tik estetikos principai, jūsų darbuose daug simbolikos  ir galbūt ne visada žiūrovui aiškiai suprantamų metaforų. Papasakokite apie tai.

Ornamentai mano darbuose gimsta iš geometrinių formų, kurios yra įtakotos kultūrinės aplinkos.Tai įvairios mūsų šalies tekstilės siuvinėjimo technikos, dažymo būdai, adire ir batika, kaukės ir skulptūrinių formų motyvai. Aš  naudoju taip pat ir  labai senas tradicijas turinčio įvairių Afrikos genčių tatuiravimo meno motyvus, kuriuose gausu ženklų ir simbolių.

(C) Ellis Adeyemo Oyekola

Kiek žinau, sienų tapyba yra dar viena iš labiausiai mėgiamų jūsų kūrybos erdvių. Papasakokite plačiau apie tai.

Taip, sienų tapyba yra viena iš mano mėgiamiausių kūrybos sričių.Nors studijavau visai kitokią tapybos kryptį- natiurmortą, peizažą, kompoziciją, spalvininkystę bei įvairias tapybos technikas, sienų tapyba man teikia didžiausią malonumą ir leidžia pasiekti geriausią rezultatą. Mano freskose vyrauja abstrakčios formos, tarsi ištemptos, išilgintos stilizuotos figūros.

Jei šią minutę turėtumėt visas galimybes įgyvendinti savo idėjoms, ką nuveiktumėt?

Tikriausia pulčiau tapyti freskos:)

Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinio meno tendencijas? Kokia žmogiškosios dvasinės kultūros situacija šiuolaikinėje popkultūros visuomenėje?

Šiuolaikinės meno tendecijos Nigerijoje yra tradicinių ir vakarietiškų kultūrų bei idėjų persipynimas. Vakarietiškos tradicijos skverbiasi į šiuolaikinį meną daugiausia per akademinį išsilavinimą turinčius menininkus. Žinoma yra ir savamokslių menininkų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra prisilietę prie vakarietiškų idėjų ir savo kūryboje jungia jas su tradicinėmis. Bet mes vis dar turime labai daug tradicinėmis technikomis dirbančių šiuolaikinių menininkų, kurie prisideda prie kultūros išsaugojimos ir vakarietiškos invazijos slopinimo. Šių menininkų kūrybos temos yra kilusios iš mūsų šalies kultūrinio paveldo. Jie naudoja ir puoselėja tradicines technikas. Tačiau visi šiuolaikiniai menininkai siekia atskleisti ir spręsti daugiau šių dienų žmogui svarbias problemas- socialines, kultūros, politikos bei religijos ir t.t.

Komercializacija yra Nigerijos meno pražūtis. Daugelis menininkų greta aukšto lygio kūrybos darbų „gamina“ labai prastos kokybės darbus, siekdami juos parduoti ir gauti pelną. Nigerijos ekonominė padėtis lėmė tai, kad daugelis menininkų yra priversti savo darbus pardavinėti gatvėje, bandydami sudurti galą su galu, o ne eksponuoti  savo darbus galerijose, kurių gausu mūsų šalyje.Tik saujelė akademinį išsilavinimą turinčių menininkų gali eksponuoti savo darbus galerijose.

O dvasingumas mene yra toks pat senas, kaip kalnai ir uolos.Net Dievas dirbo, tarsi menininkas,  visatos sukūrimo procese, šito palaipsniui mokėsi ir žmonės. Urvų gyventojai paleolito laikotarpiu, meną naudojo dvasiniams tikslams. Vėlesni meno judėjimai taip pat plėtojosi į dvasingą meną. Tradicinis Afrikos menas labai glaudžiai susijęs su religija. Skulptūriniai vaizdai iš medžio ir akmenų, tarnavo kaip fetišas, jie buvo protėvių garbinimo objektais.

Kokių jūsų šalies menininkų kūryba labiausia žavi ir įkvepia?

Iš daugelio Nigerijos menininkų, žaviuosi  Dr. Bruce Onabrakpeya , tai  tapytojas, skulptorius ir grafikas; profesorius Ištrin Jegede tai pat tapytojas ir meno istorikas. Tapytojai Prof. Jerry Buhari ir Gani Odutokunbuvo mano pirmieji mokytojai universitete, labai juos gerbiu ir esu jiems dėkingas.

Ar menininkas turi jausti atskomybę prieš visuomenę? Kaip vyksta dialogas tarp meninko ir žiūrovo?

Menininkai turi jausti didžiulę atsakomybę, vizualiai šviesti visuomenę, suteikti informaciją gyvybiškai svarbiais klausimais, aktualiais visai žmonijai, kurdami įvairias švietimo programas įvairiems visuomenės sluoksniams, pradedant vaikais. Labai atsakingai kurti  animacinius filmus bei kompiuterines programas, skirtas būtent jiems, mažiausiems ir labiausia pažeidžiamiems.Menininkai turėtų būti visuomenės sargai, kritikuoti neteisingą valstybių politiką, savo kūriniais atverti akis visuomenei, kalbėti apie problemas, neteisybę ir prievartą visuomės atžvilgiu.

Manininkai turėtų būti suteiktos galimybės kalbėti plačiai auditorijai.Per savo kūrinius išsakyti visuomenei savo  idėjas, mintis ir įsitikinimus. Turėtų vykti taikus dialogas, kuris padėtų išlaikyti tarpusavio supratimą , tam tikrą galimybę perduoti ir skleisti žinią visuomenei ir tuo pačiu teikti malonumą, grožėtis harmoningu menu. Menininkas turėtų būti tvirtas socialinis kritikas ir kartu filosofas, parodantis kelią , kuris padėtų įveikti visuomėje gyvuojančias skaudžias problemas.

Kokie jūsų kūrybiniai planai?

Mano ateities planai yra padėti ugdyti būsimus menininkus. Kaip Afrikos meno ir dizaino centro direktorius, norėčiau suteikti galimybę darbo neturinčiam  jaunimui laisvai mokytis meno, kad šio mokymo dėka jie išmoktų būti savarankiški, dirbantys ir pilnaverčiai asmenys mūsų visuomenėje.Aš taip pat svajoju įkurti vaikų meninio ugdymo centrą, kur jie galėtų laisvai užsiimti saviraiška ir meninio skonio ugdymu, kuris galbūt ateityje paskatins juos įvairiems gyvenimo siekiams.

Visa tai turėtų būti nemokama, aš tikiuosi, kad lėšomis prisidės įvairios įmonės ir pavieniai asmenys. Aš turiu savo mieste žemės sklypą, kurį ir atiduosiu šios idėjos įgyvendinimui. Palaipsniui ant šios žemės iškils pastatas, kuris, darysiu viską, kad pasiektų tarptautinius standartus .Čia vyks studijos, seminarai, bus galerijos ir gyvenama vieta dirbantiems ar reziduojantiems menininkams.Čia galės laisvai ateiti ir kurti visi norintys. Tikiuosi , kad šitie jauni žmonės toliau savo gyvenimais skleis grožį ir perduos tai ateities kartoms.

(C) Ellis Adeyemo Oyekola

Dėkoju už labai įdomų pokalbį. Net neabejoju,kad visa tai jau įgauna pavidalą. Yra labai daug dalykų, kurių mums reikėtų pasimokyti iš jūsų. Mūsų šalis, vedama į laukinį kapitalizmą, baigia prarasti bet kokį solidarumo  jausmą. O gebėjimas duoti be atlygio vis dažniau tampa nebeįmanomu.

Kai žmogus turi svajonių - viskas yra pasiekiama. To linkiu visiems savo tautiečiams, prabusti ir pradėti svajoti.

Su šiuo ir kitais menininkais, kuriuos dabar pristatinėju radikaliai.lt, Lietuvos žmonės turės galimybę susitikti šią vasarą. Bet apie tai vėliau... :)

Zita Vilutytė

2013-02-16

Komentarai