Kambodžos karalystės vėliava. Wikipedia.org nuotr.
Karaliaus Norodomo Suramarito (1896–1960) ir karalienės Sisowath Kossamak (1904–1975) sūnus N. Sihanoukas nuo 1941-ųjų užėmė tiek įvairių pozicijų valdžios aparate, kad pateko į „Guinnesso rekordų knygą“ kaip politikas, atlikęs begalę politinių pareigų. Du kartus jis buvo karalius, du – princas suverenas, vieną – prezidentas, du – premjeras, taip pat – šalies vyriausybės vadovas egzilyje. Raudonųjų khmerų vyriausybės laikais 1975–1976 m. jam teko nereikšminga šešėlinio valstybės vadovo kėdė.
Didžiausias N. Sihanouko nuopelnas – Kambodžos atskyrimas nuo Prancūzijos 1953 metais. 1970–aisiais maršalas Lon Nol (1913–1985) surengė perversmą ir nuvertė karalių N. Suhanouką. Tuomet 1970–1975 m. Kambodžoje (pervadintoje į Khmerų Respubliką) vyko pilietinis karas, nusinešęs apie 300 tūkst. gyvybių, 1975–1979 m. šalis buvo pervadinta į ateistinę, pinigų neturėjusią (jie buvo panaikinti) Demokratinę Kampučiją; tais metais per joje valdžios vykdytą khmerų genocidą išžudyta apie 3 milijonus (skaičiai, įvairiais duomenimis, svyruoja nuo 1,4 iki 3,4 mln.) gyventojų.
1976 m. kruvinasis Raudonųjų khmerų režimas atsikratė karaliumi – išsiuntė jį į Niujorką, kad šis Jungtinėse Tautose kalbėtų prieš Vietnamo karą. Po šios kalbos N. Suhanoukas pasiprašė politinio prieglobsčio Kinijoje, tačiau jam dar teko nemažai patirti, kol iškeliavo į pasaulį šioje šalyje. Po įvairių kovų N. Sihanoukas 1993 m. vėl tapo Kambodžos karaliumi.
Karaliaus parašas. Wikipedia.org nuotr.
Jis domėjosi muzika (kūrė dainas khmerų, prancūzų ir anglų kalbomis), kinu – režisavo nemažai filmų, sukūrė muzikinių kompozicijų. Karalius buvo pirmasis regione šalies vadovas, turėjęs savo tinklalapį (
www.norodomsihanouk.info), kuris tapo itin populiarus. Ir dabar kasdien jį aplanko daugiau kaip tūkstantis internautų.
Čia galime pasiklausyti kaip vieną savo dainų – „Meilė be vilties“ – gimtąja kalba dainuoja velionis karalius (žr. aukščiau).
Dėl sveikatos 2004 m. karalius paliko sostą. Jis kentėjo nuo prostatos vėžio, diabeto ir hipertenzijos. N. Sihanoukas mirė nuo širdies smūgio Beidžinge.
Karalius išpažino teravados (senosios krypties) budizmą. Našle liko karalienė – korsikietiško, itališko ir khmeriško kraujo turinti Norodom Monineath (g. 1936, tikr. Paul-Monique-Izzi), kuri su karaliumi susituokė 1952-aisiais. Kartais ją žmonės vadina karaliene Monique. Ji buvo Kambodžos Raudonojo kryžiaus prezidentė (dabar – jo garbės prezidentė). Su N. Monineath karalius susilaukė dviejų sūnų – karaliaus Norodomo Sihamoni (g. 1953), perėmusio valdžią iš tėvo 2004-aisiais, ir princo Norodomo Narindrapongo (1954–2003), palikusio dvi dukteris. Velionis karalius per gyvenimą turėjo dar šešias žmonas ir 14 vaikų, iš kurių bent pusė jau yra mirę.
Velionio karaliaus portretas Pnom Penio oro uoste. Wikipedia.org nuotr.
Kambodžos (khmerų kalba – Kâmpŭchéa) valstybingumo istorija siekia daugiau kaip 2000 m., per kuriuos ją valdė apie 100 karalių ir karalienių. Pirmąja valdove laikoma karalienė Soma arba Neang Neak, valdžiusi nuo 68 metų po Kr., t. y. beveik Kristaus laikais.
Dabar šalyje gyvena 15 milijonų žmonių, iš kurių 90 proc. yra khmerai, taip pat yra vietnamiečių, kinų, čamų ir 30 kalnų tautelių (vadinamųjų khmer loeu): džarajų, kujų, ra de (e de), tampuanų, mnongų, stiengų, pearų, brao ir kitų.
Nuo 2004 metų iš tėvo sostą perėmė jo sūnus karalius Norodomas Sihamoni. Wikipedia.org nuotr.
www.ekspertai.eu/mire-legenda-tapes-kambodzos-karalius
