Pradžia / Radikaliai
 

Lovoje su Frida Kahlo

Paraštėse nusėda laukimas. Ar vis dar turim ko laukti? Viskas - tik cia ir tik dabar. Paraštėse -- dykumos, lietus ir dykumos. Smėlio balti okeanai ten užlieja akis. Nuspręsti sunku, ar tai medžiai po truputį auga, ar susigeri tu. Pilkas, vietomis sutrūkinėjęs laikas laiko mane savo delne. O paraštėse tik saulė. Pažadu nemirti. Iš savęs į save.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Spalio 10 d., 12:13
Skaityta: 345 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Ką prisimeni, pusę pasaulio apkeliavęs ir puse pasaulio pamiršęs? Iš savęs į save. Kur susirenka žemės trauka? Ir jaučiuosi kaip ta, kuri laukia vilkų savo nago kiaurymėj. Laukiu lėtai. Nes greit vis nespėju. Jei neskauda, vadinasi nereikia? Mano juoko pseudofantomai.  Žmogų draskyti taip lengva.

Ir lėtai, be galo lėtai, skrenda paukštis, virš miego kalnynų. Žinoti nereikia - kas prasideda tyliai, tas tyliai ir baigias. Aš kvėpuoju ir tampu taip besvorė. Susimaišo viskas. Be šauksto, be proto. Spaudžiu enter, o angelų vis dar nėra. Indėnai sako, kad jei negali užmigti, vadinasi esi nubudęs kažkieno kito sapne. Aš manau, kad jei negali užmigti, vadinasi esi kažkieno kito paveiksluose.
Komentarai
  • Ruta
    2012 m. Spalio 16 d., 12:49
    As beveik visada esu nubudusi kieno nors sapnuose ir toookiom pavargusiom akim sitam gyvenime.