Pradžia / Radikaliai
 

Apie lėktuvus

Aš kartais galvoju apie lėktuvus. Apie didelius metalinius paukščius. Apie dangų, pilną mirgėjimo.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Rugsėjo 24 d., 16:00
Skaityta: 182 k.
Origami. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Origami. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Visi tie lėktuvai, kurie mus neša į vietas, kurių mes dar nepažįstam. Vietas, kurių mes nežinom šiandien, ar vietas, kurių tiesiog nebeprisimenam. Visi tie lėktuvai tikrai tėra spalvoti sapnai, kurie padeda mums augti, nes aš  vis dar nemoku ramiai užmigti viena. Ir kartais, tik kartais bijau tamsos. Nes aš vis dar noriu žinoti, kad viskas turi prasmę. Kad kai pasėji sėklas, tie daigai atranda atgarsį kažkieno kito akyse.
 
Visi tie lėktuvai, kurie mus neša toliau ar arčiau namų, toliau ar arčiau žmonių, kurių dar (ne)pažįstam.
 
Aš visda norėjau išmokti skraidyti ir iki šiol beprotiškai džiaugiuosi sapnais, kur skraidymas tampa tarytum pats natūraliausias dalykas. Tu pakyli nuo žemės ir niekas tavęs daugiau nebeliečia. Tu praskrendi visas netobulas prarajas ar tai, kas tave bando smukdyti. Tu jauti tik oro tankį ir pažįsti jo skonį.
 
Pastaruoju metu jaučiuosi, lyg ta levitacija sapnuose būtų persikėlusi į realybę. Jaučiu, kiek daug žmonių išeina iš mano gyvenimo scenos. Ir nėra nieko, ką galėčiau padaryti. Nėra nieko tikresnio, kaip žinojimas, kuomet paleisti. Nuoširdžiai. Be graužačių, be kaltės jausmo ir be alimentų. 
 
Žmonės yra nuostabūs. Esu jiems pašėlusiai dėkinga. Už buvimą šalia, net jei ne fiziškai. Už buvimą. Juk kartais tikslingiausia yra dovanoti kitiems visus tuos lektuvus, pilnus tikrų ir nuoširdžių palinkėjimų.

evelina kvartūnaitė

esė

apie lėktuvus

origami

Komentarai