Pradžia / Knygos
 

Šventėja: Šventasis raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas

N/A, Šventasis raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas, Vilnius, Lietuvos Vyskupų Konferencija, 2009

Mindaugas Peleckis
2010 m. Sausio 10 d., 22:07
Skaityta: 1206 k.
Šventėja: Šventasis raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas

Metų pabaigoje sulaukėme didelio ir įdomaus knygų derliaus, tad visko aptarti nepavyks. Pradėti norėčiau nuo Šventojo Rašto. 2009-aisiais pasirodė puikus jo leidimas – 2680 puslapių, iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų verstas Antano Rubšio (Senasis Testamentas) ir Česlovo Kavaliausko (Naujasis Testamentas).

Atrodytų, kaip galima būtų recenzuoti Šventąjį Raštą? Galiu atsakyti. Lyginamuoju metodu: pažvelkime į jį kaip į vienos abraomiškosios religijos, apreikštos judėjams, krikščionims ir musulmonams skirtingu metu, dalį. Šventasis Raštas, Koranas, Tanachas – to paties Dievo apreikštos knygos. Krikščionių mistikai, musulmonų šventieji, sufijai, žydų kabalistai – visi kalbėjo ir kalba apie tą patį Dievą ir meilę jam bei žmonėms. Simboliška, kad šias eilutes rašau vos sukakus 1431-iesiems Hidžros (islamo) metams (gruodžio 18-ąją). Judėjų naujieji metai (5770-ieji) sukako rugsėjo 18-ąją, krikščionių (Romos katalikų) sukanka sausio 1-ąją. Rytų krikščionių bažnyčių naujieji metai –­ sausio 14-ąją. Visas šias Artimuosiuose Rytuose atsiradusias religijas, vienijančias apie 3,6 milijardo žmonių, t. y. pusę žmonijos, priimta vadinti „Knygos tauta“ (arab. ahl al-kitab; hebr. am ha-sefer), nes apreiškimas – vienas. Tai pagrindinė šių trijų, deja, dėl politinių priežasčių nesutariančių religijų dogma: Dievas yra vienas. Pranašai – tie patys (musulmonai pripažįsta Jėzų-Isą, Mozę-Musą, Abraomą-Ibrahimą ir kt.), gyvenimas po mirties susijęs su teismu, dangumi, pragaru, angelais, šėtonu, žmonijos sukūrimas siejamas su Adomo ir Ievos mitu. „Knygos tautai“ kartais priskiriami ir zoroastristai bei hinduistai. Islame pripažįstami judėjų ir krikščionių šventraščiai Tora (Tawrat), Psalmynas (Zabur), Evangelijos (Indžil).

Kaip galime šventes švęsti, jei dažniausiai pamirštame, jog žodis „šventė“ su šventumu susijęs?

Šventojo Rašto atradimas ir skaitymas padeda geriau suvokti Koraną ir Tanachą, tada paaiškėja, kad esame broliai ir seserys net politiniams priešams, kuriais jie tapo dėl tam tikrų aplinkybių. Sirijoje ir kitur esama šventyklų, kuriose kartu meldžiasi judėjai, musulmonai ir krikščionys. Pasaulis po truputėlį bunda, vyksta tarptautiniai religijų kongresai, kuriuose dalyvauja įvairiausių religijų atstovai (neseniai viename tokių kongresų lankėsi ir Dalai Lama XIV).

Šventasis Raštas padeda suvokti priešybių vienybę. Jis, kaip Koranas ir Tanachas, nemoko pikto. Nė vienas šių šventraščių neleidžia žudyti, niekinti kitą žmogų. Musulmonai švenčia penktadienį, žydai – šeštadienį, krikščionys – sekmadienį. Net ir čia nesama prieštaros: jaučiama kalendoriuje harmonija.

Komentarai