Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Cenzūra

Reikia mums, Draveni, įkurti savo veidaknygę, kurios niekas necenzūruotų, niekas neblokuotų, kad būtume nepriklausomi. Kaip manai, ar tai - įmanoma? – paklausė Guru Guru.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Birželio 05 d., 09:50
Skaityta: 21 k.
https://vistapointe.net/censorship/rank.html
https://vistapointe.net/censorship/rank.html

- Guru Guru, tai neįmanoma ir to nereikia daryti... Gerai, kad būtų aktyvi, karinga cenzūra. Tuomet galima kalbėti Ezopo kalba, ir galima būtų pateikti grąsias mintis tarp eilučių. Deja, vyrauja tik abejingumas ir ignoravimas, todėl aš noriu pasitraukti iš kultūrinio
gyvenimo... – atsakė Dravenis.

- Kultūrinis gyvenimas kaip per Sibirą be stotelių (beveik)
važiuojantis traukinys: jei jau įsėdai, neišlipsi... Taigi kelio atgal
nėra... Nebent pėstute per taigą ir tundrą... O ten - lokiai ir net
balteji zuikiai (ypač pavojingi recidyvistai).

Dravenį pradžiugino Guru Guru ryžtingumas ir nuosekli pozicija. Reikia
pasikalbėti su Galigantu.

- Gerbiamas referente, kodėl nėra cenzūros?

- Draveni, ji nereikalinga, nes, viena vertus, jūs, poetai, rašytojai,
dramaturgai nežinote jokių paslapčių... Antra vertus, jus kontroliuoja
vidinis cenzorius, todėl aš visiškai ramus, - išdidžiai atsakė
Galigantas.

- Visada norėjau paklausti, - smalsavo Guru Guru. - Ar gali būti, kad Ezopas gyvena itin cenzūruotoje visuomenėje,
todėl ir sugalvojo tokią (ezopišką) kalbą? Ar jis tiesiog mėgavosi kalbos teikiamais estetiniais (ir kitais) malonumais?

- Lengviausia pasakyti, kad Ezopas sirgo paranoja. Manau, kad tais
laikais buvo ypač madinga kalbėti netiesiogiai, užuolankomis,
pavyzdžiais, pasakomis, nes tiesi kalba buvo norma. Tuomet atkreipti
dėmesį, sudominti galima buvo tik pasakėčiomis. O kaip dabar pelnyti
visuomenės dėmesį? – paklausė Dravenis.

- Draveni, o gal Ezopas buvo politikas, todėl ir sekė visiems pasakas? Ar jis tuomet buvo populiarus, ar buvo šoumenas?

O dabar visuomenės dėmesį pelnyti lengva: pasirodyk televizoriuje nors kartelį, ir būsi penkių minučių "herojus". Tiesa, jau rytoj tave pamirš.

O jei, neduokdie, padarysi ką nors reikšmingo (kultūrinio, kultūringo), į tave nekreips dėmesio, ignoruos, cenzūruos ir gal net į kriaušę duos. Kaip manai, Draveni, kodėl taip yra?

- Ne visi gauna į „lempą“... Dabar yra ne cenzūra, o formatas. Kam
leista kalbėti, rašyti, tas ir sulaukia dėmesio ir honorarų, o visi
kiti turi būti tik vartotojai. Negalima savo noru tapti kūrėju, ir
talentas, ar jo nebuvimas neturi jokios reikšmės.

- Greičiausiai "neformatas" irgi yra formatas? Ar galima išsiimti cenzūros leidimą dirbti, jei nori būti savanoriškai cenzūruojamas (tuo pat metu kurti ezopišką visatą)?

Ar revoliucija viduje gali virsti revoliucija išorėje, ir atvirkščiai?

- Guru Guru, cenzūros nėra, laisvė kurti yra: ant vandens, smėlyje,
debesyse... Ir nereikia jokio leidimo. Ezopiška visata - tai tavo fb
siena, o ten yra cenzorius, todėl TEN reikia sekti pasakėles... Vidinė
revoliucija - tai pabudimas, ir, paprastai, miegantys rėkia -
pabuskite, ir toliau sapnuoja, kad jie laisvi... Todėl vidinė
revoliucija turi būti slapta, nesusekama,,, Antraip, Bastilija
(psichuškė)... (...) (!!!).

- O galima vidinę (slaptą, nesusekamą) revoliuciją surengti sapne? Atsibundi, - ir jau viskas pasikeitę.

- Galima, ir būtina... Sapnai neatskiriama tikrovės dalis... Atrasti
šiuos slaptus būdus, metodus ir gyvenimas tau paklus. Tapki tikrovės
meistru!

- O kuo užsiima tikrovės meistrai?

- Guru Guru, tavo klausimas žengia toliau tavo patirties - sužinosi,
kai tapsi tikrovės meistru.

- Gerai, Draveni, vos tik (jei) tapsiu, iškart tau paskambinsiu... Arba pasibelsiu (telepatiškai) į duris.

- Abejoju... Tu įslaptinsi, nuslėpsi šį faktą... Ir būsi teisus...

Komentarai