Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Mintys apie karantino (revoliucijos) pabaigą

Kai žmogus praranda izoliacinę apsaugą, jo kūnu teka laisvės elektra.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Balandžio 05 d., 17:36
Skaityta: 22 k.
https://hipwallpaper.com/view/DUIv9W
https://hipwallpaper.com/view/DUIv9W

Poveikis kartais būna mirtinas.

Išvydus atrakintas duris, svarbu
prisiminti, ar laikeisi visų nurodymų ir rekomendacijų. Kas bus jeigu
išeisi iš karantino nusikaltęs instrukcijai?

Pasakyti sunku, tai
patirsi, kai pasibaigs namų (čia turi būti žodis „arešto“, bet jo
neminėsime, nes tai ne politkorektiška) laikas. Ir vėl tas tūlas
laikas, visur jis painiojasi po kojomis... Velniop laiką, erdvę ir
materiją!

Dabar galima pasakyti tik tiek: veiksmas, t.y. išėjimas į visas
keturias puses turi būti užbaigtas, negalima sustoti pusiaukelėje:
laiptinėje, parke, gatvėje... Reikia judėti, nors tikslas nežinomas.
Kur mes einame?

- Mes iš niekur neatėjome, ir niekur neiname, - jau be kaukės pabrėžė Dravenis.

- Draveni, ar ne per anksti nusiėmei kaukę? Net aktoriai nedrįsta taip greit su jomis žaisti. Jokia dar ne karantino pabaiga, Tave suklaidino iliuzinis žalias nealkoholinis gėrimas (žaliasis IRN BRU).

- Guru Guru, karantinas saugo nematomus likimo vingius, ir už kampo
manęs tyko naujas elgsenos modelis, paverčiantis visus nealkoholinius
gėrimus dezinfekuojačiu skysčiu. Negaliu leisti, kad šis drasus kaukės
praradimo (atseit, aš nekaltas, ir kaukę nuplėšė pikta priešiška jėga)
poelgis sugriautų mano gyvenimą. Laiku įspėtas, beveik apsaugotas...

Ir vėl tas laikas... Ar virusas - tai laiko mašina?

- Virusas - atvirkštinio laiko (pragaro) mašina. O dar tiksliau, jis mėto iš laiko į laiką, ir nebegali suvokti, kur esi. Virusas naudojasi visais įmanomais kalendoriais, tuo pačiu kurdamas savąjį. Užmigai mėnulio kalendoriuje, išbudai majų, užmigai pagonis, išbudai krikščionis, ir atvirkščiai. Kuo norėtum išbusti, Draveni?

- Kai atsitinka kas nors paranormalaus, reikia improvizuoti sena bestyge
gitara... Gali prireikti daug dienų norint išgauti kažkokį garsą.
Tylos repeticija, tai tikra improvizacija, pralenkianti bet kokį
garsą. Nutilkime. Pažvelgę į sienas, panirę į vandenį, pakilę lėktuvu,
ar kitokiu sunkesniu ar lengvesniu už orą aparatu, nugalėkime riksmą,
kosėjimą, žagsėjimą, čiaudėjimą. Negalima net dainuoti. Tuomet
išbusime gyvi, tie patys, nemodifikuoti, nenuzombinti, nerestauruoti,
neareštuoti... Štai taip!

Komentarai