Pradžia / Didysis Žaidimas
 

STOJO TYLA

Labanoro labi norai.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Birželio 27 d., 16:22
Skaityta: 26 k.
STOJO TYLA

Guru Guru nejudriai blaškėsi, nerimo mieste, nes jo mintis (ir ne tik!) ribojo gatvės, pastatai, automobiliai. Nejaugi likusias dienas teks nugyventi mieste? Niūriai, civilizuotai, urbanistiškai? Bet Guru Guru nė kiek neišsigando, tik ūgtelėjo smalsumas: „Kodėl Dravenis kartu su Giedre pasislėpė Labanoro girioje? Kam bėgti nuo progreso, civilizacijos? Hipių laikai praėjo, idealai pamiršti, išjuokti.“ Guru Guru stengėsi nuvyti šias mintis, bet veltui. Pagaliau kantrybė trūko.

- Draveni, ar gali atvaryti pas mane?

- Chrysler tavo paslaugomis, - pritarė ganėtinai sulaukėjęs balsas, - šiandien ketinau sušerti mobiliką šernams, bet tau pasisekė, kad mane suradai dar civilizuotą...

- Ar gali išvykti jau dabar?
- Galiu, būsiu už geros valandos, - pažadėjo Dravenis.

Kaip sunku stotelėje laukti troleibuso, o Dravenio – tikrai nepakenčiama. Ant sienos šmėstelėjo Galiganto šešėlis. Guru Guru Mylimoji išvirė kavos. Į galvą kalė kofeinas. Aiškėjo ekspedicijos tikslai: tvirtais argumentais prie supuvusios tvoros priremti analfabetą Dravenį, išjuokti jo meditaciją, kuklią erudiciją, ir nepaneigiama logika sutrypti susireikšminusią atsiskyrėlio vienatvę, sugrąžinti „beprotį“ į miestą. Tegul dirba ir gyvena, kaip visi žmonės.
Pagaliau po langais sužviegė Chrysler stabdžiai. Dravenis atvyko su Giedre.

- Nusibodo kaimas, pribaigė uodai? – įgėlė Guru Guru.

Dravenis nusijuokė, o Giedrė laukė progos atsikirsti.

- Užsukime į PC, - pasiūlė Guru Guru Mylimoji.

- Gerai, jau gerai, - pritarė Guru Guru, - aš neketinu medžioti šernų...

- O gal pažvejosi? – ironizavo Giedrė, - esi įstrigęs miesto tinkle... Ištrauksi save it skanią žuvį.

- Pagalvosiu, - atlyžo Guru Guru.

Kelionė prabėgo greitai, nes visi pliurpė apie viską ir nieką. Neverta ir pasakoti, nes keliautojų laukė žymiai įspūdingesni nuotykiai. Kai automobilis sustojo miško aikštelėje, duris paslaugiai atvėrė didžiulė voverė:

- Mergaitės, bėgame žaisti į pievą, rinkti gėlių, pinti vainikų...

- O mes? – pasipiktino Guru Guru.

- Dovanoju, trumpą filosofinę naktį, - kranktelėjo, o gal kvanktelėjo juodai išprusinta varna.

- Artėja naktis... – nudžiugo Dravenis.

- Nerimo siaubo klaiko ir baiso...

- Sakoma, jei sapne puola pabaisa - leiskis sudraskomas...

- Hrrrrrrrrrfghnslh... Ar kaip ten Lovecraft rašė.

- Guru Guru, daugiau šviesos, kalbu ne kaip elektrikas, ar snobiškų žvakių degiotojas, nereikia loverkraftiško siaubo, pesimizmo ir cinizmo... Žinau, tau sunku miške būti linksmam, bet reikia...

- Aš nebetikiu šviesa.

- Ženki dar vieną žingsnį - netikėki ir tamsa!

- Nebetikiu niekuo!

- Puiku! Jokios atramos - geriausia atrama!

- Negyva mano tuštuma negimdys kitų tuštumų...

- Tai tik logiškas atsakymas...

- Nebeturiu jausmu, juos išsiurbė. Ne vampyrai...

Dravenis pagalvojo apie kompiuterius ir patikslino:

- Reikia ne logikos, ir ne jausmų!

- O ko? Zen šalčio?

Varnų pulkas parskraidino didžiules kolonėles, stiprintuvą Pioneer ir grotuvą jvc. Suskambo muzika.

- Ką klausot? – pasiteiravo didžiulis varnas.
- Itin retą grupę: Marsupilami - išlieido tik du diskus...

- Aš juos turiu savo kolekcijoje! – pasigyrė varnas.

- Aho, super. neteko tokios girdėt, - piktokai pastebėjo Guru Guru.

- Džiugu tave nustebinti! – puikavosi varnas, - tik du diskai: pirmas - Marsupilami ir kitas – Arena, štai ir pilna kolekcija. Oi kaip gera

turėti visą grupės kūrybą.

- Super, o aš nieko neklausau...

- Tik rašai recenzijas apie muziką, poeziją, - įkirto varnas, - neliūdėki, viskas yra internete. Galima įveikti šią kliūtį, užpildyti perklausų spragą.

- Oi tiek muzikos turiu autorines nėr kada klausyt. Mokausi zhengwen!

- Užjaučiu... – beveik pasipiktino varnas.

- Kodėl? Tai nuostabi kalba, logiska, delione kaip lego. Ką, varne, manai apie zhongwen?

- Tobula tik paukščių kalba! Ypač varnų! – pasigyrė sparnuotis.

- O ką tu manai, Draveni-san?

- Dravenis profanas, nemokša... Dravenis nenori galvoti, manyti, protauti... Dravenis tik klauso garsų kvailų psichodelinių garsų, - paaiškino varnas.

- Varne, argi garsai yra? Beethoven buvo kurczias. Ar jis gidejo.garsus?

- Girdėjo... Ir dar aiškiau, nei tu, besparni!

- Kaip? Juk kurčias buvo.

- Nebuvo jis kurčias! – riktelėjo varnas ir nuskrido.
- Draveni, ar tu istorikas ar nihilistas? Mama - anarchija... Pratęski varno kalbą, dainuojam kartu. Varnui dabar būtų vos penki, penki,

jeigu laikas būtų tikras, nepasuktas nei pirmyn, nei atgal.

- Guru Guru, aš ne istorikas, todėl ir neistorinis... Aš nedainuoju, nes neturiu tinkamo balso, muzikinės klausos, tik girdžiu, o man ne penki penki, ne šeši, šeši, aš nesuskaičiuotas, neverbalizuotas, aš tik klausau, užrašau užklydusias mintis...

- Ne pribedniajsia, Draveni. Matei Gyvenima. O aš nebenoriu gyventi...

- Taip, Guru Guru, mano patirtis turininga ir turtinga, buvo ir man daug momentų, kai nenorėjau gyventi... Mane iš duobių ištraukdavo kažkokios jėgos, geros vidinės jėgos...

- Nėra jokių jėgų, tai tik iliuzija, Draveni sgrus mals bgas dgbas tgar.

- „Sgrus mals bgas dgbas tgar“ – kalbėki lietuviškai! Guru Guru, atraski jėgą savyje - tai ZEN. Nėra kito kelio!

- Nėra... Kelio.
- Išorėje - nėra, kelias viduje... Atraski jį!

- Praraski, o jei tada pavyks atrasti, bus cool. Dabar nei atradimo, nei praradimo: nul, dzero, sifr.

- Štai mes ir pašnekėjome, tu žinai mano poziciją, o aš - tavo. Išlikime savimi ir eikime savo keliu. Liko varnų aparatūra, todėl dabar klausysiu: Mountain bus – Sundance, ir užteks apmąstymų, svarstymų... Tik muzika...

Ištirpo naktis, dingo aparatūra, ir gal todėl kad vėl tapo šviesu, Guru Guru prabilo eilėmis:

pavasaris
vasara
ruduo
o kur žiema?

O Dravenis spyriojosi, nenorėjo paklusti akademinei poezijos drausmei:

tai
ciklas sulaužyki liniuotę

- Tiesės yra tik euklidinėje erdvėje. Visatoje jų nėr.

- Kodėl nesulaužei liniuotės, - pasipiktino Dravenis, - visatos nėra!

- Yra tik Dravenis ir Guru Guru?

- Nėra nei Dravenio, nei Guru Guru.

- O kas yra? Nihilistas!!!

- Jokio nihilizmo! Yra, tikrai yra KAŽKAS, atraski JĮ

- Kažkas yra žodis, jis yra vyriškos giminės žodis. LES MOTS, šaukė Sartre. Visa tai tik žodžiai.

- Žodėdi, klausyki muzikos, medituoki ir tau nereikės jokių žodžių!

- (TYLA) (SIUVA GEEEERĄ BYLĄ, STORĄ TOKIĄ)...

- Didžiosios raidės ir tyla... Tyla - ne panacėja... Nėra panacėjos, nėra tylos...

- O KAS yra?

- O KAS nėra?

Stojo tyla, nelabai gera tyla. Pagaliau Dravenis prabilo:

- Aš kalbėjau labai asmeniškai, ir tik tau... Tai ne beletristika, ir ne filosofija... Tai sritis, kai žodžiai nustoja galios, tai buvo bandymas perduoti savo patirtį...

Dravenis labai nusiminė. Nesidžiaugė ir Guru Guru: nebuvo supuvusios tvoros.

Labanoras, 2017 m.

Komentarai