Patrick Leagas is very well known to certain music circles, so i won‘t try to tell you who he is. He will, kindly, in this exclusive interview. Also, please visit these sites: www.hagshadow.net/6comm, www.facebook.com/patrick.leagas, www.6comm.bandcamp.com, www.hinoeuma.org, http://www.myspace.com/malediction666, http://launch.groups.yahoo.com/group/hinoeumamalediction, http://www.myspace.com/6comm66, http://www.discogs.com/artist/Patrick+Leagas.

Prieš šimtmetį. Labas, aš – mergaitė. Man dešimt metų. Gyvenu kaime, mano vardo turbūt dar nežinai.

Lietuvos skaitytojui dar mažokai pažįstamas rusų mistikas, vizionierius, rašytojas, kultūrologas Arkadijus Rovneris (g. 1940 m. Odesoje). Vertėjai Daliai Krasauskaitei maloniai leidus, publikuosime kai kuriuos jo tekstus. Taip pat - šviesaus atminimo filosofo, mistiko prof. Algio Uždavinio straipsnį apie A.Rovnerį.

Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2007) Šarūnas Nakas - vienas novatoriškiausių Lietuvos kompozitorių, eseistas, kritikas, dirigentas, videomenininkas, festivalių rengėjas, radijo programų autorius. Š. Nakas kompiuterinėje enciklopedijoje „Lietuva“ pristatomas taip: „Po pripažintų vertybių puoselėtojų atėjo tikrųjų avangardistų - „griovėjų“, „grynintojų“ ir „pranašų“ karta - tai Š. Nakas (gim. 1962 m.), studijavęs pas Julių Juzeliūną, aktyviai prisidėjęs prie „muzikų perversmo“ epochos - 1982 m. įkūręs Naujosios muzikos ansamblį.“ Ir klasikinę, ir šiuolaikinę muziką puikiai išmanantis Š. Nakas sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Gegužės 11–23 dienomis Lietuvoje vyks minėjimo renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti. Romas Kalanta – Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės. Jis suvokė, kad totalitarinė santvarka yra žudanti, ir ryžosi pasiaukoti prisidėdamas prie Lietuvos išsilaisvinimo. R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.

Antrasis grupės „Rasabasa“ EP (minialbumas) „2.“ ne tik nenuvils jos ištikimų gerbėjų, bet suteiks džiaugsmo ir tik dabar atradusiems skaidrią, švelnią ir tuo pačiu daug jėgos turinčią muziką.

Donaldas Kajokas. Kurčiam asiliukui: eilėraščiai. Jūratės Stauskaitės iliustracijos. Apipavidalinimas – Romo Oranto. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

Knygos "Dalykinės išvaizdos vadovas" (AJ Image Group, 2008) autorė, visada besišypsanti ir kitus to mokanti sertifikuota „London Image Institute“ įvaizdžio konsultantė-trenerė, verslo etikos lektorė Alvyda Jasilionytė su meile ir kruopštumu aiškina, kaip gera yra būti mandagiam. Ji kviečia visus norinčius ir galinčius prisidėti prie savanoriškos, filantropinės veiklos - „Mandagumas – svarbus” judėjimo. Jūsų pasiūlymai ir iniciatyvos, pasiūlymai ir pranešimai laukiami adresu aj@alvyda.com.

Publikuojame Olego Aleksejevo, grupės "Biplan" gitaristo, dainų autoriaus du trumposios prozos kūrinius.

Rodos, taip paprasta. Kiekvienąkart, kai atverčiam knygą – ką matom, tą skaitom, tą girdim. Pirmiausia girdim savo balsą vidujai ir menamai atpažįstam save kaip skaitytoją. Po to tik vidujai matom tai – ką, ir apie ką skaitom. Įsijautę į skaitymą galim ir girdėti. Matymas su skaitymu (skaitau, reiškia matau) sukuria vidinį, ypatingą kiekvieno skaitytojo girdėjimą.

Gintautas Mažeikis. Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika. Dailininkas Aurimas Lažinskas. Kaunas: „Kitos knygos“ / Libri Universitatis Vytauti Magni Acta Humana, 2012.

Kodėl daugelis įvykių, ne tik istorinių, bet ir dabarties, Lietuvoje mistifikuojami arba aptraukiami rūku, arba dar blogiau – pateikiami kaip absoliutus melas? Į tokį klausimą atsakyti gana sudėtinga...

Publikuojame Pranciškos Reginos Liubertaitės eiles.

Walter Isaacson. STEVE JOBS. Kaunas: Obuolys, 2012. Iš anglų kalbos vertė Paulius Ambrazevičius. Viršelio adaptacija Andriaus Morkeliūno.

Kai pirmąsyk išgirdau iš Azorų salų (Portugalija) kilusio Luís Couto (g. 1976) grupės „The Joy of Nature“ muziką, atrodė, jog gimiau iš naujo. Tarsi niekada nebūčiau girdėjęs „Dead Can Dance“, „Arcana“, „Ataraxia“, „Cocteau Twins“ ir panašių grupių muzikos. Panašu, bet kitaip. Azoriečių muzika – skaidri, gaivi kaip pati gamta, vitališka ir veržli, itin estetizuota. Puikiai su muzika dera ir kompaktinių plokštelių apipavidalinimas – jos pagamintos rankomis, priešinantis masinei produkcijai. Tai – Kitokia muzika.