Su medinėmis lapėmis mistinėse pelkėse

2025 m. rugsėjį vyksta net dvi menininkės ir tyrėjos Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės parodos: Medinė lapė ir mistinės pelkės (Kauno Akropolyje) ir skaitmeninių darbų lapių tematika Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriuje. Šiame straipsnyje aptarsiu parodą Medinė lapė ir mistinės pelkės, vykstančią Kauno akropolyje. Parodoje eksponuojami 22 Indrės paveikslai.

Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, dar žinoma kaip Indrė Wooden Fox arba Medinė Lapė (g. 1981 m.), yra tyrėja-mokslininkė ir menininkė, veikianti plačiame lauke, apimančiame ir kraštovaizdžio bei architektūros tyrimus, ir vaizduojamuosius menus. Indrės mokslinė veikla prasidėjo Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos doktorantūros studijose KTU ir 2009  m. apgynus technologijos mokslų daktaro laipsnį tęsiasi ligi šiol. Šiuo metu Indrė savo mokslinius tyrimus kartu su kolegomis vykdo KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslo grupėje Kultūrinė ir erdvinė aplinka ir tyrimų rezultatus skelbia Menotyros mokslo kryptyje, per visą mokslinę karjerą yra paskelbusi virš 100 mokslinių straipsnių.

Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė meninės raiškos mokėsi dabartinėje Kauno Antano Martinaičio meno mokykloje, dailininko A. Šato studijoje, R. Levulienės tapybos studijoje, Kauno technologijos universitete (KTU) yra įgijusi architekto specialybę. Nuo 2018 m. Indrė vykdo aktyvią meninę veiklą ir yra kaip kūrėja dalyvavusi daugiau kaip 40 parodų ir kitų meno renginių. 

Nuostabą kelia Indrės kaip menininkės darbštumas, naujų temų paieška, dinamizmas.

Pereikime prie parodos Medinė lapė ir mistinės pelkės analizės. Šiuose paveiksluose dominuoja mėlynų ir žalių spalvų tonai – gamtos žalumos, dangaus, vandens – spalvos (beje, abstraktus paveikslas Povandeninis pasaulis ir skirtas vandens stichijai reflektuoti).

Paveikslai atrodo gana kontrastingai tarp rausvos / tamsiai rožinės spalvos Akropolio salės sienų.

Šios parodos paveikslų pavadinimai – itin saviti, balansuojantys tarp mistikos, alchemijos, pavyzdžiui, paveikslų ciklas Indros brangakmenių tinklas (pirmajame ciklo paveiksle pavaizduota lapė ir pilka katė). Matyt, Indrei šie objektai (ir motyvai) – ir lapė, ir katė – labai svarbūs.

Ir ugniaspalvės lapės tapytojos kūryboje asocijuojasi su išmintimi, žinių poreikiu, mokslo svarba. Tos lapės (kaip ir pelėdos) – išminties ir žinių globėjos[1]. Keli parodos paveikslai – su pelėdos motyvu, o viename paveiksle mėnuo vaizduojamas tarsi pelėda...

Indrės paveiksluose dominuoja gamtos motyvai (paukščiai, ypač pelėdos, lapės, katinai), ją domina ir kultūrinė atmintis / istorija (Piliakalnių ciklas), ir mitologija, ir alchemija. Tad parodos ekspozicijos paveiksluose tarsi atgimsta gamtos pasaulis, miškai (Elnių miškas, Miško proskyna), piliakalniai (Piliakalnis, Runų akmuo).

Parodoje eksponuojami paveikslai atlikti įvairia technika: yra ir aliejinės tapybos darbų, ir paveikslų, atliktų akrilu, mišrios tehcnikos darbų.

Ši Indrės paroda unikali tuo, kad paveiksluose derinami ir figūriniai, ir abstraktūs (ar tarpiniai) motyvai. Paveikslas Indros brangakmenių tinklas (II) – abstraktus, tamsiai mėlyname fone – nelyg balti žvaigždynų kontūrai.

Indrės paveikslai Piliakalnis, Runų akmuo išsiskiria abstrakčiais linijų – mėlynų, žalių – potėpiais, kas suteikia mistiškumo aurą / atmosferą. Matyt, kūrėjai svarbu aktualizuoti mitologinę archajinę praeitį.

Tiesa, paveiksle Išnykstantis ir vėl atsirandantis pasaulis vaizduojamas drugelių apsuptas mėlynatonis katinas. Galbūt drugeliai šalia katino simbolizuoja būties ir akimirkų trapumą.

Indrė niekada savo kūryboje nestokoja naujų idėjų bei raiškos priemonių, 2025 m. rugsėjį pradėjo tapybos darbų ciklą, skirtą katėms. Indrė yra įsitikinusi, kad kiekviena katė – atskiras pasaulis. Itin išraiškingi paveikslai, kuriuose vaizduojama mąsli pilka katė (katinukas) mėlyname fone.

Indrės Gražulevičiūtės paroda išsiskiria ir mistiškumu, ir gilesnių alcheminių bei mitologinių patirčių paieškomis. Kūrėjos paroda Kauno Akropolyje veiks visą rugsėjo mėnesį.