Kuo mus gundys leidyklos Knygų mugėje 2015-aisiais? (2)

LEIDYKLA „HOMO LIBER“ (www.homoliber.lt) 

Leidykla „Homo liber“ įkurta Lietuvoje 1997 m. gegužės mėn. 8 d. Pavadinimas simbolizuoja laisvą žmogų laisvoje visuomenėje. Individo laisvė suvokiama kaip pasirinkimo galimybė disponuojamų žinių apie pasaulį, aktualiosios informacijos ir etinių vertybių erdvėje. Laisvė atitinka pačią literatūrinės kūrybos esmę – gyventi nepriklausomame grožio ir vaizdinių pasaulyje, puoselėti žmogaus kūrybines galias ir jo dvasinę harmoniją.

Pagrindinė leidyklos kryptis – grožinė lietuvių autorių kūryba. Tarp trijų šimtų išleistų knygų apie 80 procentų sudaro lietuvių autorių kūryba. Mūsų autoriai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Jonas Juškaitis, Ramutė Skučaitė, Jono Aisčio ir kitomis premijomis pagerbti autoriai: Julius Keleras, Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Alis Balbierius, Gintaras Bleizgys, Valdas Daškevičius, Romas Daugirdas, Gynė Dineikaitė, Almis Grybauskas, Jonas Jakštas, Vidmantė Jasukaitytė, Birutė Jonuškaitė, Mykolas Karčiauskas, Emilija Liegutė, Bronė Liniauskienė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Ema Mikulėnaitė, Algimantas Mikuta, Danielius Mušinskas, Aldona Puišytė ir daugelis kitų. Jaučiamės pagerbti šių žinomų rašytojų dėmesio mūsų leidyklai, bet džiaugiamės ir debiutuojančių arba antrąsias-trečiąsias knygas mūsų leidykloje išleidusių autorių darbais: Laimos Kreivytės, Dianos Šarakauskaitės, Giedriaus Mickūno, Rūtos Suchodolskytės, Loretos Jastramskienės, Viliaus Kočiubaičio, Rolando Grėbliūnas, Editos Nyork.

Literatūros kritikos serijoje „Įžvalgos“ publikuoti Valdo Kukulo, Mariaus Šidlausko, Rimos Pociūtės, Rimanto Skeivio darbai, išleista įspūdinga lietuvių, lenkų, baltarusių rašytojų studija apie Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą (Czeslaw Milosz). Nemažą dėmesį skiriame ir lietuvių literatūros paveldui.

Šaltinis: http://www.homoliber.lt/apie.

Ksenija Zastavskaja

Meilės talismanas

Išvertė Arvydas Valionis

Leidykla „Homo liber“, 2015

„Rašydama šį romaną nemaniau, kad istorija gali šitaip pasikartoti – kad 21 a. pradžioje prasidės karas ir mano šalis patirs agresiją“, – sako ukrainiečių rašytoja Ksenija Zastavskaja.

Pagrindinė romano herojė Kristina – Klaipėdos vokiečio ir lietuvės dukra. Įsimylėjusi rusų karininką, atskleidžia jam šeimos paslaptis. Bet karas sudaužo idilišką gyvenimą prieškario Kaune: suimamas brolis, sesuo išvežama į Sibirą, šeima praranda brangiausią šeimos relikviją – iš kartos į kartą perduodamą sagę. Likimo vingiai galiausiai nuveda Kristiną į Vokietiją... 

Kur šio romano sėkmės paslaptis? Tiesoje, kurią taip kruopščiai ir sistemingai slėpė sovietiniai istorikai ir kurią su didžiuliu susidomėjimu atranda šio romano skaitytojai.

Vanessa Roggeri

Laukinė kadagio širdis

Iš italų kalbos išvertė Eglė Kupšytė

Leidykla „Homo liber“, 2015

„Mano senelis šaudė į gnomus, o močiutės kaimynė buvo coga – ragana. Ir tai ne pasaka – tai mano Sardinija“, – sako romano „Laukinė kadagio širdis“ autorė Vanessa Roggeri. Dangų plėšant žaibams ir griaudžiant perkūnijai, Zarų šeimoje gimsta septintoji dukra, kurios atėjimo į šį pasaulį niekas nelaukė. Gimdama ji atsinešė ir prakeiksmą būti coga – ragana. Norėdama išvengti  gėdos ir gresiančių nemalonumų, šeima nutaria atsikratyti ką tik gimusios mergytės, tik ne vyriausioji dukra Liucija...

Ši intriguojanti, kupina mistikos istorija glaudžiai susijusi su Sardinijos senaisiais papročiais ir tikėjimais. Kaip sako Vanessa Roggeri, raganomis, gnomais, nužiūrėjimais ir kitokiais paslaptingais dalykais dar ir dabar tikima Sardinijos kaime. Ji nuo mažens iš savo senelės girdėjo daug šiurpių istorijų, ir tas dialekto skambesys, močiutės veido išraiška ir jos sunertos rankos įspaudė atmintyje gilų pėdsaką.

Pagrindiniai romano personažai – moterys: stiprios ir nuolankios, aistringos ir pasiaukojančios.

Imbi Paju

Suomijos įlankos sesės. Kai regi kitų skausmą

Iš estų kalbos išvertė Danutė Sirijos-Giraitė

Leidykla „Homo liber“ , 2014

Psichologinis istorinis kūrinys, praplėšęs Šaltojo karo metais vyravusią tylą ir atkreipiantis dėmesį į tai, kokią įtaką praeities įvykiai turi ateinančioms kartoms. Rašytoja, režisierė Imbi Paju pasakoja apie Suomijos ir Estijos likimą, apie Baltijos valstybių moterų organizacijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią karui.

1940-ųjų vasara. Suomija ką tik buvo sudariusi taikos sutartį su Sovietų Sąjunga po alinančio Žiemos karo. Estijos valstybė teikė visapusę pagalbą kare nukentėjusiems suomiams. Į esčių skaučių vasaros stovyklą „Rannameisa“ atvyksta suomių skautės – mažosios lotos. Joms atostogaujant Estija okupuojama. Esčių moterų organizacijų vadoves ištinka Estijos karininkų likimas, įsigalėjus sovietinei okupacijai jos nužudomos. Kitapus įlankos po karo uždraudžiama suomių šaulių organizacija „Lotta Svärd“ – Suomija Sovietų Sąjungai reikalaujant ją paskelbia fašistine. Durys tarp dviejų valstybių užsiveria.

Knygoje vaizduojamas dviejų mažų šalių žmonių gyvenimas, paveiktas didžiųjų valstybių jėgos politikos. Autorė tartum užduoda provokuojantį klausimą: ar praeities prisiminimai nenutolina mūsų nuo dabarties problemų? Gal jau metas liautis gvildenti skausmingus išgyvenimus, verčiau rūpintis nauja teigiama patirtimi? Atsakymų daugiau nei vienas. Knyga parašyta pagaviu esė stiliumi, nors autorė remiasi autentiškais dokumentais ir atsiminimais. Lietuvių skaitytojui bus ypač įdomu Žiemos karo ir Estijos okupacijos įvykius išvysti nauju rakursu – pačių įvykių liudininkų akimis.

Vertėja