Legendinis Algirdas Kugevičius: „Lietuvoje budizmas gyvas“

Praktikuojate budizmą jau keliasdešimt metų. Kas paskeitė per intensyvios budistinės praktikos dešimtmečius?

Tapau kantresnis, labiau susikaupęs, ramesnis... Tiesą sakant, labai jau intensyviai nepraktikavau. Daug teko atsidėti vertimui.

Kiek knygų apie budizmą, budizmo veikalų esate išvertęs? Kurie jų padarė didžiausią įtaką Jums pačiam?

Išleistoms knygoms suskaičiuoti pirštų nepakaks ir visų jų nė neišvardinčiau. Didžiausią įspūdį padarė kelios: Didysis Lamrimas – „Nušvitimo kelio etapai“, Nagrimas – „Tantros kelio etapai“, „Šešios Naropos jogos“ (rusų kalba), Gešės Džampa Tinlėjaus (kuris jau ne kartą lankėsi Vilniuje) Lodžongas – „Dvasios ugdymo menas“, „Keturios Tauriosios Tiesos“ ir „Šamatha. Tibetietiškos meditacijos pagrindai“...

Kas yra budizmas? Teko girdėti įvairių atsakymų. Vienų nuomone, budizmas teigia, kad Dievo, dvasių, demonų nėra, yra tik sąmonė, viskas – jos produktas. Kiti mano priešingai (ir yra kritikuojami pirmųjų, neva tai – „netikras“ budizmas, sumišęs su šamanizmu, kaip antai Tibeto Bon, Japonijos Šinto ir kt. praktikomis). Koks būtų Jūsų „verdiktas“ šiuo itin sudėtingu klausimu?

Budizme dievybės nėra stabmeldystės objektai. Jomis Tantros (dvasios permainymo) jogoje remiamasi, kad mūsų žalingos emocijos būtų greičiau permainytos į nušvitimo galias. Dievybių budizme yra daug –  pagal įvairius praktikuotojų vienokius ar kitokius vyraujančius polinkius. Jos buvo didžių budizmo mokytojų paregėtos vizijose tiek neseniai, tiek prieš daugelį amžių ir tūkstanmečių. Daugelis dievybių yra tiems mokytojams apsireiškę tam tikri archetipiniai simboliai, tam tikrų vidinių galių „įsiasmeninimai“, pripildyti nuo neatmenamų laikų jas meditavusiųjų dvasinės energijos.

Dažnai diskutuojama, koks yra budisto idealas - bodhisatva, arhatas ar pratjekabuda? Ar budistui svarbu pačiam nušvisti, ar nušvitimas yra reikalingas, kad būtų galima padaryti kuo daugiau darbų?

Nenušvitęs žmogus negali tobulai padėti kitiems, todėl, be abejo, siekiama nušvitimo, pabudimo iš iliuzijų, būties tikrosios prigimties nežinojimo, nesuvokimo miego. Budizme yra dvi Važiuoklės, keliai: hinajana (kuri apima šravakajaną, klausytojų Važiuoklę, ir pratjekabudhajaną, sau pabudusiųjų, važiuoklę ir mahajana (kuri apima paramitajaną, bodhisatvos tobulybių važiuoklę, ir tantrajaną, dvasios permainymo jogos važiuoklę).

Ar tikite staigiu nušvitimu? Ar nušvitimas – rezultatas ilgalaikio darbo?

Tikiu greitu (ne staigiu) nušvitimu, bet jį gali pasiekti tik labai „gabūs“ žmonės, daugelį gyvenimų jau vykdę dvasinę praktiką, taigi iš esmės nušvitimas yra laipsniškas. Šiais laikais daug budistų laiko save „labai gabiais“ ir stengiasi pasiekti nušvitimą labai greitai (ar netgi manosi jį pasiekę), bet daugeliu atvejų tepasiekia proto aptemimą, kuris tokiems žmonėms dažnai baigiasi psichiatrijos ligonine (kai kuriems net išprotėjimu). Ypač dera būti atsargiems su tantrinėmis praktikomis...

Kokios pagrindinės sudedamosios dalys sudaro budizmo praktiką?

Pagrindinės sudedamosios dalys: samsaros – sukimosi priverstinių atgimimų (lemiamų žalingų emocijų) rato – atsižadėjimo, bodhičitos (atjautaus nušvitimo siekio) ugdymas ir tuštumos (visų reiškinių tarpusavio priklausomybės, substancinės savasties nebuvimo) pažinimas. Pastarasis siekiamas iš pradžių ugdant šamathą (per meditaciją raminant protą), paskui vipašjaną (tuštumos įžvalgą), ir tada šias dvi sujungiant.

Ar Lietuvoje budizmas gyvas? Ar jaunesnius žmones jis domina? Kaip gyvuoja gyvenantis vienintelis Lietuvoje Tibeto medicinos žinovas Donatas Butkus?

Taip, Lietuvoje budizmas gyvas, bet, kaip ir visur jo paplitimo pradžioje, būna sunkumų – sutarimo trūkumo tarp kelių bendruomenių, kurių jau yra kelios, ir panašių dalykų... Pasitaiko ir snobizmo.

Donatas Butkus (jam jau 75 metai) pagal savo amžių laikosi visai neblogai. Beje, neseniai su juo išleidome knygą „Tyrojo krištolo vėrinys. Tibetiečių medicinos vaistinių žaliavų žinynas“ (Vitae Litera, 2014).

Ką manote apie „vakarietiškojo budizmo“ adeptus, pvz., Ole Nydahlą ir daugybę kitų? Kaip pasirinkti, kuo sekti, kuo tikėti tam, kuris siekia nušvitimo, domisi budizmu? Ar etalonas, tarkime, yra Dalai Lamos knygos?

Nenoriu blogai kalbėti apie Ole Nydahlą. Perduosiu tik kai kurių mokytojų nuomonę: jis nemažai išmano, bet per daug improvizuoja tantrinėmis praktikomis, taigi kelia pavojų savo mokiniams, kurie Lietuvoje perdėm šališki (neigia kitas tradicijas; o tai sektantizmo požymis). Į Lietuvą atvažiuojančių mokytojų trūkumų apskritai ieškoti ir analizuoti nederėtų (ypač iš šalies), o kalba apie gerąsias jų savybes užimtų pernelyg daug vietos...

Pastaruoju metu (bent knygų leidybos srityje) Lietuvoje galima pastebėti budizmo atgimimą – pasirodo viena po kitos Jūsų iš tibetiečių kalbos verstos unikalios knygos apie meditaciją (berods visas jas leidžia leidykla „Sofoklis“), budizmo klasika. Ar sulaukiate daug atsiliepimų apie jas? Ką dabar verčiate ir ruošiate leidybai?

Taip, Lietuvoje budizmas jau turi daug sekėjų...

Dabar tiesioginių užsakymų neturiu. Neseniai „Sofokliui“ paruošiau „Gelugo-Kagju mahamudros tradiciją“ (su Dalai Lamos komentarais, versta iš anglų kalbos; dar neišleista)... Ruošiu „Mažosios Tibeto budizmo antologijos“ IV tomelį, kurį gal kas nors kada nors ir išleis.

Jei iš visų skaitytų budistų išminčių knygų galėtumėte pasirinkti vieną frazę, kokia ji būtų? Jei į negyvenamą salą tektų vežtis tik vieną budistinę knygą, kokia ji būtų? Jei sužinotumėte, kad gyventi liko valanda, ką darytumėte?

Kol kas negaliu pacituoti frazės, kuri man labiausiai patiko. Yra daug puikių posakių... 

O dėl knygos – žinau. Tai Conkapos „Didysis Lamrimas“ (Didieji nušvitimo kelio etapai).

Ačiū Jums už pokalbį.

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/1803-kai-bloga-nusvisk

http://www.radikaliai.lt/knygos/586-didzioji-atjauta-lodzongas-dvasios-ugdymo-menas

http://www.radikaliai.lt/knygos/563-pagalba-labiausiai-kenciantiems-tibetieciu-gyvenimo-ir-mirties-knyga