Apie Almano Luko Kisner vizualiąją kūrybą

Šiandien man iškilo klausimas: kodėl iki dabar jokia menotyrininkė nepastebėjo, neparašė straipsnio apie unikalų užsisklendusį menininką - vizualųjį kūrėją - Almaną Luką Kisner? Kodėl jo paveikslų neeksponuoja, tarkime, MO?..

Almanas Lukas Kisner (Kisnierius) - 1990-ųjų kartos kūrėjas: tapytojas, grafikas, na, ir keramikas (nors jis nedaug kūrė keramikos)... Almanas save laiko daugiu savamoksliu tapytoju, nors jis ir baigė Justino Vienožinskio dailės mokyklą.

Almanas - ir užsisklendęs eruditas, melomanas, puikiai išmanantis pasaulinę literatūrą, taip pat ir visą muzikinį undergroundą... Almanui svarbi ir dievoieška, nors jis manosi esąs ateistas... nesvetimi budistai, krištaitai... nesvetima Rytų filosofija... nesvetimas Nyčė...

Samsara, tiesiog plaukioja kartone, mano mėlynas mustangas, jis su šaliku, plaukiojantis tuštumoje, ir to užtenka.

Ir iš tiesų Almano paveikslai savo poetiškumu ir ekspresionistine stilistika primena vokiečių menininkų grupės DER BLAUER REITER stilistiką...

Almano kūryboje dera daug kas: ir ekspresyvumas (ypač spalvų, linijų), ir grafiškumas, ir poetiškumas, ir ironija, ir žaismingumas... Ir eros, ir tanatos...

Svarbu paminėti, kad net ir Almano paveikslų pavadinimai - jau savotiški kūriniai, savotiškos poetinės miniatiūros, primenančios haiku... Būtent ir per tai atsiskleidžia Almano kūrybinio braižo unikalumas.

Vidine energija, kūrybos daugiasluoksniškumu Almano kūryba primintų Vidos Krištolaitytės kūrybą, taip pat grafiko Jono Čepo nervingą stilistiką...