Nematomos jungtys

Plačiau - www.galleri-soli.dk

Prisistatykite Lietuvos meno mylėtojams.

Aš Soli Madsen, esu Prancūzijos- Danijos menininkė.Gimiau ir užaugau Paryžiuje, kur nuo ankstyvos vaikystės pradėjau piešti.Augau griežtas tradicijas puoselėjančioje šeimoje.Galėjau piešti į valias, tėvams buvo priimtina, nes tai nekėlė triukšmo.Tik vėliau ištekėjusi už dano ir persikėlusi gyventi į Daniją, atradau savyje ir muzikinių gabumų.Tai labai svarbu, nes savo darbuose taip pat jaučiu muziką. Mano darbai vibruojantys, pilni muzikinių garsų. Piešti aš pradėjau, kaip savamokslė,vėliau  mokiausi pas Ole Vincent Larsen‘ą. Pagrindines studijas įgyjau Sorbonos universitete.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą?

Esu ekspresionistė.Tapyba man padėjo atsiskleisti ir realizuoti savo idėjas bei jausmus. Mane apima didžiulis džiaugsmas, kai galerijos lankytojai pajunta gilias sielos jungtis su mano darbais, kalba apie tai, dalinasi mintimis.

Dažnai piešiu kosmine tematika, mėgstu vaizduoti įvairių planetų sukimąsi, dangų, mėnulį, vandenynus, žvaigždes. Kitos mėgiamos temos- įsimylėjėliai, moterys, mitologinės būtybės, gražūs gyvunai, paukščiai , besislepiantys šviesos bangose,erdvių sūkuriuose, abstrakčiose formose.

Aš taip pat iliustruoju poeziją, esu iliustravusi ir Biblija , H.K.Anderseno pasakas. Vienodai  mėgstu ir abstračią tapybą, ir  konkretesnį vaizdavimo būdą.

Kas jums svarbiausia, kaip kūrėjai?

Svarbiausia  man, kaip kūrėjai, yra dvasingumas. Noriu parodyti žiūrovui, kad tarp visų gyvenimo negandų ir problemų, visada yra šviesioji gyvenimo pusė.

Žmogus niekada neturėtų pamiršti, kad yra labai didelis ryšys tarp gyvenimo reiškinių ir svarbiausia tarp pačių žmonių. Dėl to savo darbuose  vaizduoju daug linijų, kurios tarsi parodo nematomas jungtis. Nors tiesa sakant,nieko nedarau  specialiai, tiesiog perteikiu gyvenimo tėkmę, ir viskas tarsi savaime susideda į dėlionę. Aš tiesiog pasiduodu impulsui, kylančiam mano širdyje.Aš niekada nekovoju su savo darbais.

Soli

Papasakokite apie meno situacija Danijoje ir Europoje.

Situacija tikrai nėra gera. Menas tapo labai paviršutinišku, persunktu egoizmo ir tuštybės.

Daugeliui menininkų šiais laikais svarbiausias dalykas yra išgarsėti ir uždirbti daug pinigų. Dėl tos priežasties daugelis menininkų tapo labai provokuojantys savo darbais, nes tai greičiausias būdas patenkinti savo egoizmą.

Žinoma greta viso šito gyvuoja ir labai gražūs dalykai, pozityvumas ir grožis taip pat egzistuoja. Mes turime matyti visas gyvenimo puses,vien tam, kad galėtume keistis ir tobulėti. Ir tikrųjų mes turime kurti meną tam, kad gyventume.Ir, kad tas gyvenimas  taptų gražesnis ir geresnis. Tai kiekvieno menininko  pareiga ir atsakomybė.

Papasakokite plačiau apie iliustracijas vaikų literatūrai.Juk kurti vaikams yra labai didelė atsakomybė?

Kai pradėjau iliustruoti  H. K.Anderseno pasakas, supratau,kad tos iliustracijos yra ir vaikams ir suaugusiems.Įdėjau daugybę poezijos  į tuos darbus.Manau jie tinkami bet kokiai amžiaus grupei. Kai širdyje esi jaunas, yra galimybė bet kurią gyvenimo situacija, kaip ir pasaką, interpretuoti įvairiausiais būdais.

Lygiai, kaip ir iliustruodama bibliją įpyniau daug naivumo ir primityvumo, nes nenorėjau  perdėto dramatizmo, kuriuo alsuoja visas Vatikanas.Man tai atrodo senamadiška.Mes modernūs žmonės, todėl visos tos biblijinės scenos su perdėtai dramatiškais šventųjų veidais, šiais laikais  atrodo nebeįtikinamai. Man labiau  priimtina tyli šventosios šeimos poezija, jos meilė Dievui ,artimui ir tyli tarpusavio darna.

Ar svarbu profesionaliam menininkui jausti ryšį su tautodaile?

Tautodailė ir profesionalumas? Pasakysiu paprastai, menas yra menas. Jei tai geras meno kūrinys,vienodi išgyvenimai gali apimti ir  žiurint į profesionalų ir į primityvų meno kūrinį. Kartais taip vadinamas primityvus menas gali būti toks subtilus ir tobulas, kad kažkoks netobulumas, tiesiog suteiks jam dar daugiau gyvybės ir jėgos.Kaip ir žiūrint į vaikų piešinius, mes puikiai suprantame, kad jie ne leonardai da vinčiai, bet jų darbai mus tarsi užlieja nuostabiais jausmais. Tiesiog, kai keliaujam į Luvrą, į viska žiūrim per kitus akinius.

Kas iš šiuolaikinių menininkų jums yra svarbūs?

Naujas šimtmetis  yra dar per jaunas, kad galėčiau ka nors paminėti.Bet iš 20-ojo amžiaus negaliu nepaminėti Pablo Picasso, o šalia jo ir C.Monet, Joseph Mallord William Turner. O Danijos aukso amžiaus korifėjai - Hammershøi, Kroyer, Ancher, Pedersen.

Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai?

Mano didžiausias šių metų kūrybinis planas – dalyvavimas Tarptautiniame meno festivalyje Anima Mundi  Lietuvoje ,birželio mėnesį.Taip pat esu suplanavusi daug parodų įvairiose galerijose, bažnyčiose, bibliotekose.Mano artimiausia paroda bus balandžio 7 dieną,  Neastvedo bažnyčioje man labai svarbios tos parodos bažnyčiose, nes žmonės  ateina čia ieškodami dvasingumo ir ramybės. Menas rodomas bažnyčiose, tarsi apjungia įvairių konfesijų žmones.

Dar vienas projektas yra numatytas  rugpjūčio mėnesį, rengsime labai didelę paroda, kurioje dalyvaus per penkiasdešimt Danijos menininkų.

Ačiū  už malonų pokalbį. Lauksime jūsų ir jūsų darbų Lietuvoje.