Mintis: dešimtas aukštas
Kas daro mūsų gyvenimus pilnesnius tobulumo? Kaip dažnai apie tai pagalvoju? Dažniausiai tai yra tobulai maži ir kartais dėl to nepastebimi dalykai. Kaip daug energijos kainuoja pastebėti stebuklus kasdieniuose dalykuose... Kaip kartais pamirštam tai paaiškinti sau, nelyg aiškintum vaikui... Aš pasiilgstu to paprastumo, to gero tikro juoko dėl turbūt visai iš šalies nejuokingų priežasčių, ramios tylos, vakarui tyliai nusinešant saulę, pirmųjų vyšnių ragavimo, riešutų gliaudymo, netikėto apkabinimo, laiško iš senai pamiršto draugo.
Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Birželio 20 d., 16:11
Skaityta: 364 k.
Dar aš labai dažnai pamirštu mėgautis tuo, kas realybėje užima didžiąją dalį mano laiko – darbu. Aš labai myliu savo darbą. Pirmą kartą, po labai daug ieškojimų ir bandymų, taip nuoširdžiai galiu prisipažinti. Ir net ne dėl to, kad į biurą kasdien keliauju dviračiu, kasdien pro langus žiūriu į pro šalį plaukiančius laivus, kasdien atrandu kažką naujo, ko galėčiau išmokti. Tobulėti darbe yra amžinas gėris. Juk kaip ponas Disnėjus sakė, susirask mylimą darbą ir neturėsi dirbti nė dienos. Tai yra tiesa.
Kadras. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Tik šiandien supratau, kad šį pastatą, kuriame praleidžiu tiek daug laiko, išties nelabai pažįstu. Mano žinios apsiriboja tais aukštais ir kambariais, kuriuos turiu lankyti darbo reikalais. Tik šiandien suvokiau, kad lifte yra dešimt mygtukų, žyminčių aukštus ir suvokiau, kad niekada nebuvau pakilusi aukščiau nei į septintą aukštą. Tuomet prisiminiau seną sufijų posakį, kad žmogus yra tarytum daugiaaukštis namas, kurio pirmus aukštus užima kasdieniai, paprasti dalykai, o Dievo ar visatos pajutimas yra aukštesniuose aukštuose, tik, deja, daug žmonių pasilieka pirmuosiuose aukštuose. Jie pamiršta netgi galimybę lipti laiptais ar keltis liftu.
Kaip dažnai mes priimame tokius paprastus dalykus jų nė nepastebėję? Kiek laiptelių palipame kasdien?
10. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
