Pradžia / Radikaliai
 

...atsitrenkus į sieną nereikia pasukti atgal...

Algimantas Lyva
2021 m. Vasario 09 d., 09:31
Skaityta: 11 k.
https://www.distractify.com/p/parallel-universe-time-moves-backward
https://www.distractify.com/p/parallel-universe-time-moves-backward

TUŠČIAS KAMBARYS

 

suderinę gitarą

prarandame norą skambinti

lai pailsi stygos metalo ir balso

nereikia užstalės dainų

<>

artėja švari garso banga

virpa lango stiklas

kai vėjas pabels į duris

išvysime skrendantį slibiną

dabar jau visi namie

 

OPERA IR BALETAS

 

ieškodami teatro surasime tik sceną

ieškodami prasmės

išvysime spektaklį

<>

įtikinamai suvaidintas gyvenimas

tarsi komikso lapai

iliustruoti gražiausiais piešiniais

<>

apsvaigę iš laimės

neįžvelgsime skirtumo

tarp vamzdinio varpo

ir rojalio stygos

todėl kilsime aukštyn

ne parterio laiptais

ne dirižabliu iš ložės

<>

pasitobulinę orkestro duobėje

elektrinėms gitaroms užkaisime arbatą

pažengę itin toli

kalsime metalinius akordus

 

NIEKADA

 

nebūsim aptverti

nesuakmenėsime žolėje

nekvėpuosime balta debesų kreida

nelauksime aukšto svečio

šnekančio knygų kalba

 

RAMYBĖ

 

nebuvo tamsu

bet nesugebėjome

pasislėpti po sunkiu debesimi

pabėgti nuo šalto lietaus

tarsi balti vilkai slinkome pažeme

ir laukėme kada žaibas uždegs klevus

<>

rūku atplaukė pievos

pušų salos patvino tiltais

 

ŽŪKLĖ

 

iki nepavejamos ribos surimtėjo troleibusai

iš kelio traukiasi elektros stulpai

mieto aikštėje skęsta balandžių ežeras

užmeskime meškerę ant stogo

gal užkibs riebi čerpė

dantimis įsikibusi į skardą nekruta plūdė

tik varnos dalykiškai siūlo užmesti tinklą

ir ištraukti suodiną kaminą

į krantą

 

PRIEŠ KELIONĘ

 

kieme lengva surasti automobilį

jis laukia pasiryžęs aplenkti gatves

pabėgti iš miesto

įveikti žvyrkelius

apsnigtus miško kelius

<>

kai į galvą kala snaigės

ir krenta varvekliai ant batų

sustokime prie ratų

patikrinkime asfalto kietumą

 

NAKTIS

 

lubos nuspalvino žvilgsnį kreida

lange įstrigo mėnulis

nutilo varnos

nedaug jau liko nakties

neverta atsigręžti

už nugaros nėra gėlių pievos

tik seno kilimo dulkės

<>

nereikia ryto

diena pabėgs viena

paliks tik vakarą

pavargusį

<>

liūdna stovėti prie lango

džiaugtis lunatikų stogais

apsvaigti be arbatos

užgesti be vėjo

užmigti be lietaus

 

SAKMĖ

 

nebūtina bėgti į pakalnę

nesustabdysi lauko akmenų

tik žolė aplenks alksnius

ir į lankas (pilnas varlių)

įbris išalkę gandrai

<>

pakviesti girios į šventę pamiršime vaidus

gervės atkimš midaus statinę

dosniai liesis svaigios sakmės

juodai balti beržai atvers spalvotas duris

į amžinas pievas

 

DIKTATŪRA

 

drobinis klasiko portretas

reikalauja padalinti krokodilams saldainius

apgaulinga šypsena laukia aplodismentų audros

<>

pripažinimo vėjas pučia tik į vieną pusę

lūžta laisvos vėtrungės

skamba begarsis troleibusų juokas

dūdų orkestrai šlifuoja tylą

pasuktą iki vario ribos

<>

atsitrenkus į sieną nereikia pasukti atgal

stabdyti ilgo bėgimo parko takais

dviračiai paslėpė Grįžulo ratus

sapnų parduotuvės prekiauja tik paprasta duona

todėl verta panirti kiek giliau

kur nepasiekia vilkatų tinklai

ir laukti pergalingo ryklių parado

 

LEGENDŲ TAKAS

 

naktį ūgteli žolė

neramiai banguoja pieva

atplaukia piliakalnis

sustoja ties mišku

ir laukia kada į smėlio upę

įbris nusekęs ežeras

į tamsius debesis neria žaibai

žvalgosi išgąsdinti beržai

artėja pušų audra

švilpauja drėgnos šakos

bet laužas negęsta

ir laukia dievų

dainos

 

AUDRA

 

plaukia stogai

vėjas neša baltą miestą

plukdo ledu sukaustytas upes

neverta derėtis

neparduodamos žiemos

neįperkamos vasaros

<>

be karštos arbatos išdžiūsime žiūrėdami į stiklinius tolius

ir kai apsigręš nustumti dangoraižiai ir neliks asfalto

teks bėgti aksomine pieva kur nebus jokių rodyklių

ir kryptys bus patikslintos tik rūko pasagomis

sniege apvirtusiomis valtimis

<>

ties kelmais užmigsime

nepramintais batais nutūpę ant varnų tako

 

RAMYBĖ

 

kai neliks atvirų debesų

rūku užkalti toliai aplenks horizontą

ir debesų skrybėlėje

neliks vietos net mėnulio galvai

kartu su ledinėmis valtimis

nutolsime nuo kranto

ir aplenksime

apsnigtais takais brendančias pušis

 

FAKTO GELMĖ

 

aš ne padugnė

tarė naras

(pakrantėje nugirsta replika)

 

UŽBURTOS VAIŠĖS

 

stiklinė pilna

ar tik nugerta iki pusės

ant stalo perlaužta šokolado plytelė

nepastatysime naujų namų

liksime tuščioje saldainių dėžutėje

ir kai užklups nelaukta ramybė

atsivers tolimas nykštukų dangus

švies žvaigždės

kol neužges paskutinė elektros lemputė

 

PASAKA

 

poliariniai mandarinai sveria pušų šakas

slidi pašvaistė piešia apskritimą

(čia užmigs pusnynų laumės)

<>

kai nykštukai pastums šaligatvį

atriedės linksmas zuikių troleibusas

išlips lygumų alpinistai

apsnigtame parke skinti

ledinių rožių

 

POILSIS

 

sugrįžus namo (iš bet kur)

neverta gaudyti kormoranų

atskridusių lesti šlepečių

<>

nuo pirštinių išlaisvinę rankas griūkime ant grindų

(lentos pakankamai kietos

ir batai minkštesni už pūkinę pagalvę)

<>

prieš užmiegant galima nuo veido numesti

apsauginę kaukę ir elektrine gitara

(dėl viso pikto)

tris kartus pabelsti į lubas

 

LAKUOTA STALO PLOKŠTUMA

 

brinksta arbatžolės nugrimzdusios į stiklinės dugną

kad nenuvažiuotų porcelianas ir stalas nepakviptų laužu

prisiminkime tvoras trokštančias čerpių šlovės

<>

pasigedę sniego išminties

ramiu žingsniu apeikime senį besmegenį

praminkime batais ratą

 (kuris ištirps lyg cukrus įmestas į karštą arbatą)

<>

tobulėjame tik žiemą kai siaučia pūga

ir vėjas laužo pušis

kai nekyla noras apversti troleibusą

ir keliauti į kalnus

pėsčiomis

 

LEMTIS

 

uždekime degtuką

prisidekime vakcinuotą cigaretę

prisiminkime braškių plantacijas

kur lunatikai raiko obuolių pyragą

<>

ant stogo išsvajota aukštuma

galima kristi ar skristi

jokio pasirinkimo

 

PATARIMAS

 

nenugriausime sienų neišversime tvorų

nesurasime žvyrkelio vedančio link tilto

(jis vis dar statomas romantikų)

neprireiks keltis į kitą krantą

kur auga palmės ir noksta bananai

<>

sėdėsime parke ant atsarginių suolelio

ir niekas nepakvies į aikštelę

žaidimas pasibaigė dar neprasidėjęs

atskris varnos

sparnuoti draugai paaiškins

neverta keliauti į tolimas girias

mieste daug maisto

tik reikia būti atsargiam

ir neįkliūti

 

PRIMINIMAS 2

 

miestas tarsi priminimas išblaivėti

nesvaigti nuo neono šviesų

troleibusų

vitrinų

nereikia miražo

jo neturi būti

esame užburti

pašalinti iš kraštovaizdžio

<>

nurimę nustebsime

atmerkę užmiegotas akis

išvysime

auga ne tik žolė

bet ir mes

patys

 

EKSPEDICIJA

 

girioje ieškome zoologijos sodo

tvirtų narvų saugių baseinų

akvariumų

atrandame tik skruzdėlių takus

spyglių piramides

ir smėlio sarkofage

skaudžiai sulenktą upę

 

ŠVIESA

 

kai naktis suvirins siūles iširusio mėnulio

debesų asfaltu atriedės Grįžulo ratai

iškeliausime į tamsią girią

ir šauksimės žaibų

liepsnosime

sulaukę Perkūno pagalbos

<>

link miegančio piliakalnio

nušvies takus žaltvykslės

ir žolėje skambės skudučiai

ataugę liepomis

beržais

 

LEMTIS

 

kai užgesinama šviesa

iš lėto ateina sapnai ir paslepia duris

(nugrimzdusias į debesis)

naktis atneša tolius

suklijuotus iš kalendoriaus lapelių

lange paskendusį mėnulį

<>

neskubame bėgti į pakalnę gaudyti drugelių

laukiame sidabrinės kulkos

viskas nuspręsta prie stalo

išgėrus tik vieną gurkšnį šaltos arbatos

 

IR KAI

 

įlipus į klevą iškrenta keli vaikystės epizodai

lyg katinai nuo stogo

jau praeito šalia pasvirusios tvoros

<>

apriboti uždelstų valandų

sutaupėme kelias dienas senatvei

nulipę iš prestižo aukštybių laukėme stabo

beldžiančio į duris akmenine ranka

<>

ir kai atsivėrimai suskambės ąsočiais

(ištuštėjusiais po šalto lietaus)

nutolsime nuo miesto

ir be jokios magijos

iki degtukų dėžutės dydžio sumažinsime namus

<>

ir kai iš kortų malkos

vėjas ištrauks tuščią kortą

į vazą pamerksime nuvytusias gėles

<>

ramu

melancholiškai stūgauja vilkai

žiūrėdami į kiškių nupieštą mėnulį

tikrą ir sumeluotą

<>

išlošime

kai pasibaigs dažai

ir nereiks tapyti pastoralinių peizažų

tada džiaugsimės skrendančiomis gervėmis

ir jau neteks sugrįžti prie griuvėsių

jie ištirps rūke

palikę daug vietos vieškeliams

ir žvyro karjerams

 

ARBATA

 

tvoros klavišais jau lakstė vėjas

audra vis dar kinkė sniego žirgus

delsė debesų metalas

dar buvo linksma

skambėjo batai suvarstyti gitaros stygomis

muzika atrišo saldainių maišus

pabiro apelsinai

<>

kai virto spygliuotos pušys

nurimome prie medinio stalo

stipri arbata tik troškulys

nepaliestas viesulo tylos

 

SVEČIAS

 

ties durimis sustojo išsigandęs voras

lengva vėjo ranka patraukė užuolaidas

nušvito atviru langu išmatuota siena

į tuščią kambarį pažvelgė mėnulis

jau vėlu sugrįžti

išvykti

iki slenksčio patvino rankenos šešėlis

nukrito sunki kuprinė

gal brangenybių

o gal tik maisto

 

Vilnius, 2021 m.

Komentarai
  • GG
    2021 m. Vasario 09 d., 18:58
    Vienas geriausių Lietuvos poetų, nepabijosiu tokių skambių žodžių. Keista, kad establishment'as iki šiol jį ignoruoja... Bet skaitytojai Lyvą myli, skaito, žavisi... Netikėtos metaforos, neskambūs nelozungai, nedeklaratyvios netiesos, paradokso magija ir dar daugiau... Telpa vos trumpučiuose posmuose, o tiek daug juose telpa... Ačiū Autoriui. Terašo toliau, nepaisant nieko.