Pradžia / Radikaliai
 

Eilės nuo Atlanto

Dalia Jazukevičiūtė
2019 m. Gruodžio 03 d., 17:09
Skaityta: 37 k.
Atlantas. Ilonos Palij nuotr.
Atlantas. Ilonos Palij nuotr.

Aš laukiau sniego

tarsi vienintelės prasmės

- - -

ir melavau sau tarsi būtų
vis dar labai svarbu
kada sutems kada išauš
kiek valandų ir kad dar liko
žiupsnelis laimės ir jėgų -
neliko nieko -
nerūpestingai daktarus lankiau -
jaučiausi taip nuobodžiai kaip teatre
kažkas vaidino - aš stebėjau nykius
besikartojančius vaizdus -
aš jiems šypsojausi -
šypsena ledinė
šypsojausi iš skausmo ir gėdos
o grįžusi namo
drebėdama iš įniršio raudojau
pažeminta širdis
sutrėkšta beprasmybė
kam aš gyvenau
- - -
aš laukiau sniego
sniego laukiau aš

2017 m. lapkritis

Tylus sekmadienis. Pornic'e rytais irgi gieda gaidžiai.
Taip pat girdi popiet varpus - bažnyčios katalikiškos.
Šventiška.
Lietus aprimo. Tylu.
Balta. Labai lengva kvėpuoti. Naktyje buvau atvėrusi langus.
Žaluma, rudeninės gėlelės. Užmigdžiau savo varganą vaiką.
Prie jos budi katė, Ilona ją vadina Murka, o aš Izia, o skirtumo jokio.
Tai katė, kuriai nereikia jokių vardų.
Ji vis tiek pati sau.
Išmokiau ją valgyti ne tik šlapią, bet ir sausiukų pagraužti. Įvairovė.
Aš norėčiau grįžti, jeigu galėsiu, kada nors.
Mano maža mergaitė sunkiai serga. jeigu ji liks čia, liksiu ir aš.
Jei negalėsiu grįžti - koks skirtumas - vis tiek aš jūsų, o jūs mano. nei laikas , nei atstumai absoliučiai nieko nekeičia, aš labai seniai tai supratau.
Nieks neperskirs mūsų, mus vienija kalba ir ne tik.
Okeanas.
Matau jo galingą švytėjimą, dalinuosi.
Dalinuosi bent jau muzika, kurią dabar tyliai girdžiu.
Garsų tokių neperduosi, todėl geriau tyla.

2019 m. gruodžio 1 d.

Tik žvaigždutės ir paukšteliai.
Tik raudoni debesai.
Nėra mano skausmui vietos
per baisias klaikias kalėdas.

2019 m. gruodžio 1 d.

Nežinau, kaip aš parėjau nuo tavęs, vandenyne, aš nežinau, aš neatsimenu, aš atsimenu tuos ženklus, kur man rodei - šermukšnis, gražieji vartai, juodi akmenai... Vištos. Posūkis.

Ėjau liepsnodama.
Viena.
Liepsna - tai kada skauda odą? Ne.
Jeigu žinai, kad tai nesvarbu.
Jeigu tu žinai dėl ko iškenti bet ką gali-
man irgi visai neskaudėjo.
Pamačiau mūsų namelį - tos mėlynos langinės. Ak.
Tada jau gerai. Jau arti išsigelbėjimas.
Jeigu yra ką gelbėti ir išnešti iš gaisro, tas turi ir namus, ir širdį, ir Dievą..
Tas nešimas, tas išgelbėjimas - yra to žmogaus esmė. Jis gimė todėl.
Išnešk iš ugnies - arba atsisakyk gyventi.
Visa tai ne niekai, tau bus gėda būti po to, net sekundę, kad tu negebėjai, negalėjai, pasidavei, tau neverta toliau nei prasidėti su tuo gyvenimu .
Abejonė - ir tu jau pralaimėjai. d.j.

2019 m. lapkričio 29 d.

Prancūzijai

Penktadienis. Vakarėja. Atlantas.

Tavęs atėjau
tu ne jūra tu stovi stačiai kaip siena
ir rodai žemę apvalią
o vandenyne
čia atėjau suprasti Rimbaud
eilėraščių
kuris vis kartojo kad atspindžiai yra
amžinybė - tik taip ją atpažinsi -
saulės atspindžiai ant bangų -
Viešpatie - saulės atspindžiai -
aš pagaliau pamačiau
tai net ne atspindžiai
tai plati akinanti auksinė juosta bangų viršūnėse -
aš stovėjau rami
tavo gimdyta ir
iš tavęs gimusi

o tie nelaimėliai
iš to nelemto grožio viešbučio
tie raukšlėti obuoliukai supuvę obuoliukai
kirmėlėti
šokinėjo į tavo šaltą vandens
žviegė
bėgiojo krantu dusdami puškavo klykė -
reikalavo jaunatvės atgal
tirtėdami suvytomis blauzdomis -
grąžinti jaunatvę jiems -
(nebėra nebus nenupirksi baigėsi)

tie raukšlėti obuoliukai apstatė visą pakrantę
po palmėmis
savo limuzinais
sunku prasibrauti
penktadienis palmės netikros saulė
vakarėja
viena naktis 400 eurų
naktis grąžinantį spindesį
purve molyje smėlyje
durnyne
senatvės tvankioje tuštumoje
smarvėje
grąžinti jiems atgal -
įsivaizduok kiek palikai našlių ir našlaičių -
už gulinėjimą begemotų šūde -
tau neužteks vaizduotės -
gal jums odą nulups ir pakeis ją kita
juk tikėjotės nupirkti -
aš mačiau -

aš gimiau iš tavęs -
todėl esu stebinti -
tu nieko nebegali pirkti
miręs esi esi negyvas seniai

Dieve apsaugok nuo turčių -
raukšlėtų obuoliukų likimo klaikaus -
nuo to vandenyno kuris yra mano
ne jų -
skruzdėliukai kepti obuoliukai -
bėga paskui jaunystę i
jeigu pavyzdžiui amžinybės
švytėjimo
su savo skruzdžių šveicariškais pinigais
niekingais niekingais -
pirkite sviestą ir sūrį -
nes nusipirkti likimą oi nepavyks -
galite žvygauti ir taškytis ir meluoti
oi nepavyks - - -

pavargau
einu namo
pavargau
jūsų melo raukšlėti jūs obuoliukai -

o mano auksinį taką saulė
nuspalvino Dieve nepasiklysčiau ---

čia tokios siauros gatvelės
baltai mėlynos
mėlynai baltos
pasuk dešinėn -
sako man dukra telefonu -
kur bus parašyta
akiniai žiurkėms -
žiurkių akiniai -
aš pasuku dešinėn -
ir aš sugrįžtu
vėl

2019 m. lapkričio 29 d., 16 val... Dalia Jazukė. Pornic.

Komentarai
  • Tomas Karkalas
    2019 m. Gruodžio 05 d., 07:09
    vizualizuoju kiekvieną jūsų eilių žodį , viskas taip puikiai pažįstama ir todėl nieko nebesuprantu - kodėl nebenoriu grįžti į šiuos prisiminimas , juk jie - mano vaikystė , ištakos - atgaiva ... nejau atšalau ... ačiū už peną mintims , už rytmečio kvapą saulėlydyje