Cvai teksten from Nuragya

Nuragija. Įdomumas

Sveikas, Guru Guru, pabudau... ir suradau tavo laišką, mums vis dar sekasi, keliaujame laisvi, ir kaip tu teigi: „Kasdien artėjame prie mirties, tačiau gyvenimas darosi vis įdomesnis. Gal mirtis ir pabaiga, gal ir ne, bet kuriuo atveju, gyventi įdomu...“

Guru Guru, tu nei tolsti, nei artėji prie mirties, kaip galima prarasti tai, ko nėra? Kaip gali pasibaigti tai, ko niekada nebuvo. Nėra nei mirties, nei gyvenimo, yra tik ĮDOMUMAS! Štai kur esmė! Bet tikrovė visiems atrodo perdaug reali, todėl labai sunku suprasti, kaip yra išties. Visi daiktai yra be savasties, be substancijos, tušti, ir kai ateina laikas - jie pasirodo, kai ateina laikas - jie dingsta. Štai ir viskas.

Guru Guru, ar tu trokšti gražių reginių, ar nori suprasti, kaip yra išties, kaip viskas yra padaryta, sumontuota ir veikia. Man parūpo tavo minčių gausmas, dvasios skausmas, ir abejonių našta, kurią galima nusimesti ir nebūnant Saloje, ir nėra jokio reikalo laukti, kada pradės skeletas girgždėti, o krankliai kranksėti.

Niekas neprarandama ir neatrandama, net ir tarsi beprasmiškai sugaištas laikas, atsuka ne laikrodžių rodykles, bet pavargusią galvą, ne aukštyn, ne žemyn, ir neparodo jokios krypties, ir tik tada tampa aišku, ir šis supratimas pabunda it vėjas, ir iš miglotų tolių pakyla ieškoti snieguotų kalnų, kur galima šėlti ir šalti iki pat plieninio ledo, meteoritų švilpesio, iki aštriausių uolų briaunų, nuo kurių nukrenta eruditai vorai, ir jeigu tu to nepadarysi DABAR, prireiks daug kastuvų, atkasti tik vieną sniego saują, kuri ištirpsta, kai ją pasemi supančiota ranka.

Ulsteris, o gal ir ne, 2015 m.

Nuragija. Ryžių tyrė

 Na, Draveni, o prie fizinio kūno mirties mes tikrai artėjam. Sakai, mirties nėra? Ji yra. Mirtis iliuzija yra lygiai kaip ir yra nirvana, kaip ir abiejų nėra, o yra tik Tuštuma, - aiškino Guru Guru.

- Beveik teisinga, bet negaliu sutikti, nes nėra pilno supratimo, kada nors sugrįšiu prie šios temos... – diplomatiškai išsisukė Dravenis.

- Yra, viskas Yra, mes Yrame, pasaulis Yra... ir vėl susikuria... – nepasidavė Guru Guru.

- Nekurk pasaulio... - atsakė Dravenis.

- Pasaulis daug metų išgyveno be mūsų, išgyvens be mūsų ir dar nemažai... Tai kodėl mes čia? Kad statytume nuragus, kurtume namus, kurių nėra? Ar mes atgimstame skirtingais pavidalais ir keliaujame po planetą, kol kažką galiausiai suvokiam?

Dravenis buvo per menkas, kad atsakytų į šį klausimą... Ir tada gal iš Kinijos, gal iš Korėjos ar Japonijos, iš dabarties, praeities ar ateities atvyko ZEN MEISTRAS.

- Pasaulis daug metų išgyveno be mūsų, išgyvens be mūsų ir dar nemažai... Tai kodėl mes čia? Kad statytume nuragus, kurtume namus, kurių nėra? Ar mes atgimstame skirtingais pavidalais ir keliaujame po planetą, kol kažką galiausiai suvokiam? – pakartojo klausimą Guru Guru.

Zen Meistras mandagiai nusilenkė, ir pasėmęs iš dubenio saują ryžių pradėjo stropiai kramtyti. Sukramtęs Meistas atsargiai delne surinko ryžių tyrę ir pabandė įbrukti Guru Guru į burną.

- Fu, neskanu... - spjaudėsi Guru Guru.

- Reikia atsakymus atrasti pačiam, - nusijuokė Zen Meistas, - tada bus tikrai skanu ir sveika...

Ar Guru Guru užpyko, kai Dravenis iškrėtė toki piktą pokštą? Guru Guru žinojo, kad atsakymai ateina patys, reikia tik paklausti, bet niekam to nesakė.

Bet kur ir bet kada, bet kuriuo laiku

DAS IS DY ENDE FON DY TEKSTE